Gedimino laikais Lietuvos kariuomenėje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis: pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20-21
Gedimino laikais Lie- tuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuo- latinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m.
Karolis Chodkevičius išvedė Lietuvos kariuomenę į mūšio lauką, kai priešo kariai jau buvo išsirikiavę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 106
LDK didysis etmo- nas Karolis Chodkevičius, matydamas jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę. Be lie- tuvių, mūšyje dalyvavo į pagalbą prieš mėnesį karaliaus atsiųsti Lenkijos pės- tininkų daliniai (trys lenkų pėstininkų kuopos - apie 300 karių, viena jų mūšio metu saugojo lietuvių stovyklą), ir lietu- viams talkininkavusių leninės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalinių — apie 300 Fridricho Ketlerio reitarų. Lietuvos kariuomenę sudarė: kairysis sparnas, cen- tras, dešinysis sparnas, nedidelis rezervas ir stovyklos apsauga.
Visuotinio šaukimo metu didesniąją Lietuvos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susi- rinkę bajorai. Šių dalinių kovinė vertė buvo menkesnė, bet ir jie sugebėdavo pasireikšti mūšio lauke. Pagrindiniai tokios kariuome- nės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija to meto Lietuvos kariuomenėje dar nevai- dino didesnio savarankiško vaidmens, bet buvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke vis dėlto praversdavo.
Kristupas Radvila Perkūnas 1589–1603 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kaip LDK kariuomenės didysis etmonas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 98
Kristupas Radvila Perkūnas Lietuvos kariuomenei vadovavo Kuni- gaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.). Lietuvos Didžiosios Kuni- gaikštystės kariuomenės didysis etmonas (1589-1603 m.), būdamas jaunas kartu su tėvu, LDK didžiuoju etmonu Mikalojum Radvila Ruduoju dalyvavo 1564 m. mūšyje “LI DVNA FL.
1605 m. Lietuvos kariuomenė Salaspilio mūšyje pasiekė didelę pergalę prieš švedus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
1605 m. prie Kirchholmo Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė su 3 tūkst. raitelių nugalėjo 12 tūkst. švedų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
1605 m. mūšyje prie Kirchholmo netoli Rygos J. K. Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė (kairėje), turinti 3 tūkst. raitelių, nugali 12 tūkst. švedų. Dail. P. Snayrs, apie 1620 m.
Kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes nelaikė jo kova už tėvynę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 152
Abipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovins- kas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes... nelaikė to kova už tėvynę.
1939 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183-184
Nepatarė imti Vilniaus ir sovietai. L I E T U V O S I S T O R I J A 184 Rugsėjo 17 dieną, SSRS įsiveržus į Lenkiją, demonstruojant pasiryžimą ginti nepriklausomybę, Lietuvos prezidentas paskelbė dalinę mobilizaci- ją. Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų (formaliai kariuomenė padidinta, jei kariaujančios šalys peržengtų Lietuvos sieną).
Liepos 3 d. priimtu pertvarkymo įstatymu Lietuvos kariuomenė paversta Liaudies kariuomene.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teis- muose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė- liau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną su- stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 348
Bet tas įspūdis nepasitvirtino. Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
Vytauto kariuomenę išretino Žalgirio kautynės ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 349
Yra duomenų spręsti, kad Jogaila ir Vytautas yra veikę drauge ir sutartinai^34. Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35. Be to, didelis nuovargis ir maisto trukumas vertė Vytautą grįžti atgal.
Mykolas Glinskis ir Lietuvos kariuomenė prie Klecko paėmė arba nukovė daugybę totorių ir grįžo į stovyklą su belaisviais bei grobiu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Ir patyrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė begalinį dievo gailestingumą, o Korano giminė — neapsakomą kraujo praliejimą. Kunigaikštis Mykolas Glinskis ir Lietuvos kariuomenė tą dieną pasiliko prie lavonų, vi są dieną jodinėdami ir vaikydamiesi aplink Ceprą ir už Cepros, paėmė arba nukovė daugybą totorių, sugrįžo į kariuomenės stovyklą prie Klecko, vesdamiesi su sa vimi daug belaisvių ir turėdami rankas pilnas aukso, ir sidabro, ir ginklų, ir drabužių, ir brangių žirgų. Ku pini neapsakomo džiaugsmo ir linksmybės, ramiai pra leido tą naktį 2 S .
Per 1406-1408 m. LDK ir Maskvos karą LDK kariuomenė buvo užėmusi Odojevą ir Vorotynską.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
* Čia labai apibendrintai Ir glaustai kalbama apie LDK ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karų 1406— 1408 m. Karo prie žastis buvo ne du bebrai ir trys statinės medaus, o Vytauto progra ma Išplėsti savo įtakų Pskovo Ir Didžiojo Naugardo bajorų respub likose ir pasodinti ten savo vietininkus. Karo veiksmai ėjo LDK rytų pasieniu, Ugios Ir Okos upių ruože, daugiausia dabartinės Kalugos srities teritorijoje. Maskvėnų kariuomenė puolė Vlazmų (1406, 1407 m.|, Serpelskų ir Kozelskų (1406 m.), o LDK kariuomenė buvo užėmus) Odojevų, Vorollnskų. BK. matyt, turim as galvoje Vytauto vadovaujamos LDK kariuomenes žygis 1408 m. rudeni- 1 A ndrius Nemyra kituose šaltiniuose nepaliudytas, bet vienas Nemyra (be vardo) jau figūruoja 1398 m.
Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Sėkmingai likviduotas ir bermontininkų rengtas perversmas Kaune. Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes. Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Pran- cūzijos paramą.