Gedimino laikais Lietuvos kariuomenėje susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis: pilėnai, raiteliai ir gerieji žmonės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20-21
Gedimino laikais Lietuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m.
Karolis Chodkevičius išvedė Lietuvos kariuomenę į mūšio lauką, kai priešo kariai jau buvo išsirikiavę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 106
LDK didysis etmonas Karolis Chodkevičius, matydamas jau išsirikiavusius priešo karius, išvedė į mūšio lauką ir savo kariuomenę. Be lietuvių, mūšyje dalyvavo į pagalbą prieš mėnesį karaliaus atsiųsti Lenkijos pėstininkų daliniai (trys lenkų pėstininkų kuopos - apie 300 karių, viena jų mūšio metu saugojo lietuvių stovyklą), ir lietuviams talkininkavusių leninės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalinių — apie 300 Fridricho Ketlerio reitarų. Lietuvos kariuomenę sudarė: kairysis sparnas, centras, dešinysis sparnas, nedidelis rezervas ir stovyklos apsauga.
Visuotinio šaukimo metu didesniąją Lietuvos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Visuotinio šaukimo metu didesniąją visos kariuomenės dalį sudarydavo iš pavietų į savo vėliavas susirinkę bajorai. Šių dalinių kovinė vertė buvo menkesnė, bet ir jie sugebėdavo pasireikšti mūšio lauke. Pagrindiniai tokios kariuomenės ginklai buvo ietys ir kalavijai. Artilerija to meto Lietuvos kariuomenėje dar nevaidino didesnio savarankiško vaidmens, bet buvo įprastas atributas, kuris mūšio lauke vis dėlto praversdavo.
Kristupas Radvila Perkūnas 1589–1603 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei kaip LDK kariuomenės didysis etmonas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 98
Kristupas Radvila Perkūnas Lietuvos kariuomenei vadovavo Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės didysis etmonas (1589-1603 m.), būdamas jaunas kartu su tėvu, LDK didžiuoju etmonu Mikalojum Radvila Ruduoju dalyvavo 1564 m. mūšyje “LI DVNA FL.
1605 m. Lietuvos kariuomenė Salaspilio mūšyje pasiekė didelę pergalę prieš švedus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
1605 m. prie Kirchholmo Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė su 3 tūkst. raitelių nugalėjo 12 tūkst. švedų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
1605 m. mūšyje prie Kirchholmo netoli Rygos J. K. Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė (kairėje), turinti 3 tūkst. raitelių, nugali 12 tūkst. švedų. Dail. P. Snayrs, apie 1620 m.
Kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes nelaikė jo kova už tėvynę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 152
Abipusis psichologinis atotrūkis akivaizdus – E. Galvanauskas ir ruošiamo žygio vadas, žvalgybos karininkas Jonas Budrys (Polovinskas) nustebo, jog kadriniai Lietuvos kariuomenės karininkai, kovoję prieš lenkus, bermontininkus ir bolševikus, nenoriai rašėsi į Klaipėdos žygį, nes... nelaikė to kova už tėvynę.
1939 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją, Lietuvos kariuomenė padidėjo nuo 24 000 iki 89 470 vyrų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 183-184
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Liepos 3 d. priimtu pertvarkymo įstatymu Lietuvos kariuomenė paversta Liaudies kariuomene.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teismuose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną sustabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 348
Bet tas įspūdis nepasitvirtino. Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
Vytauto kariuomenę išretino Žalgirio kautynės ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 349
Yra duomenų spręsti, kad Jogaila ir Vytautas yra veikę drauge ir sutartinai^34. Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35. Be to, didelis nuovargis ir maisto trukumas vertė Vytautą grįžti atgal.
Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Sėkmingai likviduotas ir bermontininkų rengtas perversmas Kaune. Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes. Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.
Lietuvos kariuomenės siekį parodyti savo istorinę gelmę, pasak Alfredo Bumblausko, išreiškė garbės kuopa su XIV a. riterių, XVII a. husarų ir XVIII a. pabaigos karių uniformomis.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 284
Šiuo aspektu ryškiai matomas Lietuvos kariuomenės siekis parodyti savo istorinę gelmę, suformuojant garbės kuopą su XIV a. riterių, XVII a. husarų ir XVIII a. pabaigos karių uniformomis.
1944 m. liepą Juozas Alekna pasiūlė susirinkusiems stoti į Lietuvos kariuomenę ir tęsti kovą su sovietinės armijos daliniais.
Kupiškio krašto partizanai: 1944–1953 m. dokumentinė kronika
PDF 30
Citatos tekstas nepasiekiamas.