Santrauka
1949 m. dalyvavo kuriant vieningą pasipriešinimo judėjimo vadovybę, tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Lietuvos gynybos pajėgų vado pareigas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1949 m. minimas asmuo tapo LLKS tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir LLKS gynybos pajėgų vadu. | c-001 | |
| t-002 Žemaitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Lietuvos gynybos pajėgų vado pareigas. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1949 m. minimas asmuo tapo LLKS tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir LLKS gynybos pajėgų vadu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po kelių mėnesių Ramanauskas-Vanagas buvo pakeltas į Merkio rinktinės vado pareigas. Vėliau jis tapo Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadu. 1949 m. dalyvavo kuriant vieningą pasipriešinimo judėjimo vadovybę, tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, kiek vėliau ir LLKS gynybos pajėgų vadu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žemaitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Lietuvos gynybos pajėgų vado pareigas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1949 m. vasarį partizanų vadų suvažiavime J. Že- maitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Lietuvos gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953 m. pavasarį) 1953 m. gegužės 30 d. jo bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |