Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba pradėjo veikti rugsėjo 24 d., o jos pirmininku tapo Antanas Smetona.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 133-134
Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis) L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies. Reali valdžia Tarybai nebuvo suteikta, tad ji ėmėsi sunkaus vaidmens – tarpininkės tarp lietuvių tautos ir Oberosto, stengdamasi pa- sinaudoti Vokietijoje prasibrėžiančiais skirtumais tarp kaizerio, Užsienio reikalų ministerijos ir Reichstago centro (katalikų) deputatų ir trukdyti Lietuvos aneksijos planus. Viena iš svarbiausių diskusijos temų – būsimos Lietuvos teritorija.
Lietuvos Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė už tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietija, numatytą keturiomis konvencijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 135
Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų). Nebeliko nė žodžio apie Steigiamąjį Seimą. Žinoma, Vokietijai ši rezoliucija praver- tė Bresto taikos (Brastos taikos, Brest Litovsko taikos) derybose, į kurias Lietuvos Tarybos delegacija net nebuvo pakviesta.
1918 m. vasario 16 d. J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 21
1918 II 16\t\nVokietijos okupacijos sąlygomis J. Basanavičiaus vadovaujama Lietu-\nvos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. \n1940 VI 15\t\nrealizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupuo-\nja ir aneksuoja Lietuvos Respubliką.
Konferencija programai vykdyti išrinko 20 asmenų Lietuvos Tarybą, kurią vėliau turėjo papildyti tautinių mažumų atstovai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 553-554
Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Tarybos nariai buvo šie: J. Basanavičius, (†), S. Ba- naitis (†), M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius (†), A. Pet- rulis (†), A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas (†), J. Vailokaitis, J. Vileišis. Savo pirmininku Taryba išsirinko A. Smetoną.
Valstybės Taryba spalio pabaigos sesijoje išleido laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 559-560
Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinės konstitucijos pamatiniais dėsniais, kuriuos išleido Vals- tybės Taryba savo sesijoj spalių mėnesio pabaigoj. Aukščiau- siojo valdžios organo kompetencija buvo atiduota Tarybos pre- zidiumui, kurį sudarė pirmininkas (A. Smetona) ir du vicepirmi- ninkai (J. Staugaitis ir S. Šilingas). Jie trise ėjo prezidento pa- reigas.
Valstybės Taryba turėjo leisti įstatymus, sudaryti sutartis su kitomis valstybėmis ir naudotis interpeliacijų bei paklausimų teise.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 560
Prezidiumas savo valdžią turėjo vykdyti per ministe- rių kabinetą, atsakingą prieš Valstybės Tarybą. Ši pastaroji tu- rėjo leisti įstatymus ir daryti sutartis su kitomis valstybėmis. Jai priklausė taip pat interpeliacijų ir paklausimų teisė.