Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba pradėjo veikti rugsėjo 24 d., o jos pirmininku tapo Antanas Smetona.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 133-134
Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis)
Lietuvos Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė už tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietija, numatytą keturiomis konvencijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 135
Tačiau kitoje dalyje Taryba, vykdydama Vokietijos reikalavimą, pasisakė „už amžiną, tvirtą Lietuvos valstybės sąjungą su Vokietijos valstybe“, kuri būtų įgyvendinta keturiomis konvencijomis (karinė, transporto, finansų, muitų). Nebeliko nė žodžio apie Steigiamąjį Seimą. Žinoma, Vokietijai ši rezoliucija pravertė Bresto taikos (Brastos taikos, Brest Litovsko taikos) derybose, į kurias Lietuvos Tarybos delegacija net nebuvo pakviesta.
1918 m. vasario 16 d. J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 21
1918 II 16 Vokietijos okupacijos sąlygomis J. Basanavičiaus vadovaujama Lietuvos Taryba paskelbia Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. 1940 VI 15 realizuodama Molotovo–Ribentropo paktą, Sovietų Sąjunga okupuoja ir aneksuoja Lietuvos Respubliką.
Konferencija programai vykdyti išrinko 20 asmenų Lietuvos Tarybą, kurią vėliau turėjo papildyti tautinių mažumų atstovai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 553-554
Konferencijos sudarytai programai vykdyti buvo išrinkta Taryba iš 20 asmenų, prie kurių vėliau turėjo būti pririnkti tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Tarybos nariai buvo šie: J. Basanavičius, (†), S. Banaitis (†), M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, P. Mironas, S. Narutavičius (†), A. Petrulis (†), A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas (†), J. Vailokaitis, J. Vileišis. Savo pirmininku Taryba išsirinko A. Smetoną.
Valstybės Taryba spalio pabaigos sesijoje išleido laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 559-560
Vyriausybė pradėjo veikti, vaduodamasi vadinamaisiais laikinės konstitucijos pamatiniais dėsniais, kuriuos išleido Valstybės Taryba savo sesijoj spalių mėnesio pabaigoj. Aukščiausiojo valdžios organo kompetencija buvo atiduota Tarybos prezidiumui, kurį sudarė pirmininkas (A. Smetona) ir du vicepirmininkai (J. Staugaitis ir S. Šilingas). Jie trise ėjo prezidento pareigas.
Valstybės Taryba turėjo leisti įstatymus, sudaryti sutartis su kitomis valstybėmis ir naudotis interpeliacijų bei paklausimų teise.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 560
Prezidiumas savo valdžią turėjo vykdyti per ministerių kabinetą, atsakingą prieš Valstybės Tarybą. Ši pastaroji turėjo leisti įstatymus ir daryti sutartis su kitomis valstybėmis. Jai priklausė taip pat interpeliacijų ir paklausimų teisė.
1918 m. vasario 16 d. tai deklaravo Lietuvos Taryba.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 222
1918 m. vasario 16 d. tai deklaravo Lietuvos Taryba
1794 m. birželio 10 d. Lietuvos Taryba paskelbė apie savo ir deputacijų veiklos nutraukimą.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 161
Paklūstant T. Kosciuškos reikalavimui, birželio 10 d. Lietuvos Taryba paskelbė apie savo (kartu ir deputacijų) veiklos nutraukimą