Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sudaryta valstybinė komisija išnagrinėjo ir viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų padarinius – 1940 m. vasarą sovietų valstybės įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neteisėtą prijungimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 238
tautų apsisprendimo principams, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sudaryta valstybinė komisija išnagrinėjo ir viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų padarinius – 1940 m. vasarą sovietų valstybės įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neteisėtą prijungimą.
1989 m. gegužės 18 d. LPS reikalavimu priimtos konstitucinės pataisos paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 237
LPS reikalaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbiančios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija dėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 193
Pavertus Lietuvą SSRS sudedamąja dalimi, savanoriškumo kamufliažo atsisakyta – valdymo sistema tvarkyta pagal Sovietų Sąjungos modelį: rugpjūčio 25 dieną Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba, kitą dieną formaliai aukščiausiąja respublikos vykdomąja valdžia patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba, kuri pakeitė Liaudies vyriausybę, patvirtinta sovietinė konstitucija, kuri niekuo nesiskyrė nuo 1936 m.
1988 m. spalio 6 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 236
Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį ir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir demonstracijas įsakus.
Po karo rinkimai į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą pirmą kartą vyko 1947 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 206
Sugrąžindamas Lietuvoje sovietų valdžią J. Stalinas „tesėjo“ pažadą, Jaltoje duotą jau sergančiam Franklinui D. Ruzveltui (Franklin D. Roosevelt) atsiklausti Baltijos valstybių gyventojų, todėl ir Lietuvoje rengti (tačiau visai nedemokratiniai) rinkimai į aukščiausias okupacinės valdžios institucijas – SSRS Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą (pirmą kartą po karo į šias institucijas rinkimai vyko 1946 m. ir 1947 m.), į vietines tarybas – juk formaliai SSRS buvo tarybų, arba sovietų, valdžia.