Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos sudaryta valstybinė komisija išnagrinėjo ir viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų padarinius – 1940 m. vasarą sovietų valstybės įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neteisėtą prijungimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 238
tautų apsisprendimo principams, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tary-\nbos sudaryta valstybinė komisija išnagrinėjo ir viešai pasmerkė Moloto-\nvo–Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų padarinius – 1940 m. vasarą \nsovietų valstybės įvykdytą Lietuvos okupaciją ir neteisėtą prijungimą.
1989 m. gegužės 18 d. LPS reikalavimu priimtos konstitucinės pataisos paskelbė Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 237
LPS reika-\nlaujant, 1989 m. gegužės 18 d. priimtos konstitucinės pataisos, skelbian-\nčios Lietuvos įstatymų viršenybę SSRS įstatymų atžvilgiu, ir deklaracija \ndėl Lietuvos SSR valstybinio suvereniteto.
1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 193
Pavertus Lietuvą SSRS sudedamąja dalimi, savanoriškumo kamuflia-\nžo atsisakyta – valdymo sistema tvarkyta pagal Sovietų Sąjungos modelį: \nrugpjūčio 25 dieną Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukš-\nčiausiąja Taryba, kitą dieną formaliai aukščiausiąja respublikos vykdomą-\nja valdžia patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba, kuri pakeitė \nLiaudies vyriausybę, patvirtinta sovietinė konstitucija, kuri niekuo ne-\nsiskyrė nuo 1936 m.
1988 m. spalio 6 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 236
Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė \nlietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, \nV. Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir lietuvių nacionalinius simbolius – Vytį \nir Gediminaičių stulpus, panaikino ribojančius mitingus, gatvės eitynes ir \ndemonstracijas įsakus.
Po karo rinkimai į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą pirmą kartą vyko 1947 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 206
Sugrąžindamas Lietuvoje sovietų valdžią J. Stalinas „tesėjo“ pažadą, \nJaltoje duotą jau sergančiam Franklinui D. Ruzveltui (Franklin D. Roose-\nvelt) atsiklausti Baltijos valstybių gyventojų, todėl ir Lietuvoje rengti (tačiau \nvisai nedemokratiniai) rinkimai į aukščiausias okupacinės valdžios insti-\ntucijas – SSRS Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą \n(pirmą kartą po karo į šias institucijas rinkimai vyko 1946 m. ir 1947 m.), į \nvietines tarybas – juk formaliai SSRS buvo tarybų, arba sovietų, valdžia.