Visos LDK masto suvažiavimai įvairiuose šaltiniuose vadinami terminais „dieta“, „conventus terrarum“, „conventio ģenerālis“, „tag“ ir „сойм“.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 25 (PDF 17)
Kita vertus, buvo nemažai suvažiavimų, kurie įvairiuose šaltiniuose, nepaisant nenuoseklios terminijos, vis dėlto sutartinai vadinami visos LDK suvažiavimais („dieta", „conventus terrarum", „conventio ģenerālis", „tag", „сойм"). Suvažiavimas buvo didesnis ne tik atstovų skaičiaus ir geografijos požiūriu, jo sudėtis būdavo įvairesnė ir socialinio dalyvių statuso prasme.
Iki 1492 m. LDK žemių suvažiavimų veikla nebuvo reglamentuota, o jų šaukimo tvarka nežinoma.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 26 (PDF 18)
Nors Kazimiero laikų suvažiavimų nauja kokybė ir jų svarba bajorų seimo formavimosi procese nekelia abejonių, vis dėlto bent jau iki 1492 m. neturime pagrindo kalbėti apie jų institucinį pobūdį. Tokių „seimų" veikla nebuvo reglamentuota jokiais potvarkiais, nieko nežinome ir apie jų šaukimo tvarką (pvz., atstovų skaičių, geografiją ir pan.). Jų daugiafunkciškumas ir atvira struktūra skatino rinktis skirtingais dalykais besirūpinančius asmenis. Be Ponų tarybos atstovų juose dalyvaudavo įvairūs suinteresuoti, tačiau turbūt daugiausia atsitiktiniai aplinkinių, o kartais gal ir tolimesnių kraštų bajorai.
XV a. antroje pusėje kilmingųjų suvažiavimas išaugo į platesnį, vis dar nereglamentuotą ir daugiafunkcinį LDK žemių suvažiavimą.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 30 (PDF 22)
Kilmingųjų suvažiavimas XV a. antroje pusėje išaugo į platesnį, tačiau vis dar nereglamentuotą ir daugiafunkcinį LDK žemių suvažiavimą.