Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių suvažiavimas
3 teiginiai3 įrašai0 ryšių
Visos LDK masto suvažiavimai įvairiuose šaltiniuose vadinami terminais „dieta“, „conventus terrarum“, „conventio ģenerālis“, „tag“ ir „сойм“. Iki 1492 m. LDK žemių suvažiavimų veikla nebuvo reglamentuota, o jų šaukimo tvarka nežinoma. XV a. antroje pusėje kilmingųjų suvažiavimas išaugo į platesnį, vis dar nereglamentuotą ir daugiafunkcinį LDK žemių suvažiavimą.
Kita vertus, buvo nemažai suvažiavimų, kurie įvairiuose šaltiniuose, nepaisant nenuoseklios terminijos, vis dėlto sutartinai vadinami visos LDK suvažiavimais („dieta", „conventus terrarum", „conventio ģenerālis", „tag", „сойм"). Suvažiavimas buvo didesnis ne tik atstovų skaičiaus ir geografijos požiūriu, jo sudėtis būdavo įvairesnė ir socialinio dalyvių statuso prasme.
Nors Kazimiero laikų suvažiavimų nauja kokybė ir jų svarba bajorų seimo formavimosi procese nekelia abejonių, vis dėlto bent jau iki 1492 m. neturime pagrindo kalbėti apie jų institucinį pobūdį. Tokių „seimų" veikla nebuvo reglamentuota jokiais potvarkiais, nieko nežinome ir apie jų šaukimo tvarką (pvz., atstovų skaičių, geografiją ir pan.). Jų daugiafunkciškumas ir atvira struktūra skatino rinktis skirtingais dalykais besirūpinančius asmenis. Be Ponų tarybos atstovų juose dalyvaudavo įvairūs suinteresuoti, tačiau turbūt daugiausia atsitiktiniai aplinkinių, o kartais gal ir tolimesnių kraštų bajorai.