Bajorų suvažiavimai išaugo iš plačiosios dvaro tarybos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 18 (PDF 10)
Būtent iš šios plačiosios dvaro tarybos išaugo bajorų suvažiavimai.
Didikų ir bajorų suvažiavimus šaltiniai vis dažniau vadino visos LDK žemės suvažiavimais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 21 (PDF 13)
Lygiagrečiai su Ponų tarybos geneze pastebimas kitas reiškinys - vis dažniau vyksta didikų ir bajorų suvažiavimai, kuriuos šaltiniai vis nuosekliau vadina visos LDK žemės suvažiavimais.
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lietuvių kilminguosius, iš anksto numatydamas po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 22 (PDF 14)
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lietuvių kilminguosius, iš anksto numatydamas atstovavimo principą: po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės: das usz itczlichem schilde sidden czwene катеп, kaip praneša Ordino informatorius 3 , 4. Ši konkreti potvarkio klauzulė apie du atstovus sugcstijuoja valdovo ir jo aplinkos siekį paversti bajorų suvažiavimą nauju politiniu institutu
Parčevo suvažiavimas, Ordino žiniomis, baigėsi nesėkme, nes į jį atvyko labai mažai lietuvių.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 23 (PDF 15)
Ir nors šis Parčevo suvažiavimas baigėsi nesėkme (Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai) 3 9, luominio susirinkimo modelis vis labiau populiarėjo ir Lietuvoje