1560 m. Vilniuje vykusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime karalius leido bajorams rinkti delegatus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 296
Vaito, burmistrų, miesto tarybos narių, šuolininkų ir Vilniaus magistrato raštininkų namai ir butai kartą ir visiems laikams buvo atleisti nuo bet kokios nakvynės ir apsistojimo prievolės. O svarbiausia, jog 1560 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Tarybos seime, vykusiame Vilniuje, karalius leido bajorams rinkti delegatus, kurie vėliau sudarė antruosius lietuvių tautos reprezentavimo rūmus. Ir magistratas, keleliais metais vėliau, gavo teisę pasiųsti du arba tris patarėjus į visus didžiuosius seimus, vykstančius Karalystėje arba Lietuvoje.
Kazimiero laikais Ponų tarybos sueigos buvo vadinamos tais pačiais terminais kaip ir skirtingos apimties suvažiavimai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 25 (PDF 17)
Čia paminėtos tik kelios, istoriografijoje mažiau žinomos Ponų tarybos sueigos, kurios rodo, kad tie patys terminai buvo vartojami skirtingos apimties forumams apibūdinti. Kazimiero laikais, valdovui nuolat nereziduojant LDK, suvažiavimai apskritai tampa universalia valdymo organizacijos dalimi. Skirtingai nuo Vytauto laikų, kai didikai kur kas dažniau būdavo kartu su valdovu, XV a. antroje pusėje jie didžiąją laiko dalį praleisdavo savo tėvonijose, todėl į tarybos posėdžius suvažiuodavo iš anksto numatytu laiku
Kasdienė dvaro taryba Vytauto laikais tapo institucine Didžiojo kunigaikščio taryba, o Kazimiero Jogailaičio valdymo metu virto Ponų taryba.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 30 (PDF 22)
XIV-XV a. egzistavo neformalios Didžiojo kunigaikščio ir kilmingųjų politinės struktūros: kasdienė dvaro taryba ir platesnis kilmingųjų suvažiavimas valdovo dvare. Laikui bėgant šios struktūros patyrė reikšmingas transformacijas: kasdienė dvaro taryba Vytauto laikais tapo institucine Didžiojo kunigaikščio taryba, o nuolat šalyje nerezidavusio Kazimiero Jogailaičio valdymo metu virto Ponų taryba.
Visi tie didikai suvažiavo į Alšėnus pas kunigaikštį Jurgį ir vienbalsiai nutarė rinkti Didžiosios Kunigaikš tystės šeimininku Jogailos sūnų karalaitį Kazimierą l0, Lietuvos žemės tėvonį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 122
Visi tie didikai suvažiavo į Alšėnus pas kunigaikštį Jurgį ir vienbalsiai nutarė rinkti Didžiosios Kunigaikštystės šeimininku Jogailos sūnų karalaitį Kazimierą l0, Lietuvos žemės tėvonį
Karalius, sunkios ligos kamuojamas ir nežinodamas, ko griebtis, sušaukė pas save Tarybos ponus ir savo etmoną poną Stanislovą Petravičių Kišką, ir savo favoritą rūmų maršalą kuni gaikštį Mykolą Glinskį, perdavė į jų rankas visus sa vuosius valdovo ir.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 166
Karalius, sunkios ligos kamuojamas ir nežinodamas, ko griebtis, sušaukė pas save Tarybos ponus ir savo etmoną poną Stanislovą Petravičių Kišką, ir savo favoritą rūmų maršalą kunigaikštį Mykolą Glinskį, perdavė į jų rankas visus savuosius valdovo ir valstybės reikalus, o save liepė neštuvais nugabenti į Vilnių6; Ponų Taryba, ir etmonas. ir maršalas kunigaikštis Mykolas Glinskis su visais žmonėmis pasiliko Lydoje.
Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka zimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke liant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni gaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 124
Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įkeliant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kunigaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar buvo mažametis.