Lietuvių aktyvistų frontas buvo 1940 m. lapkritį Berlyne lietuvių emigrantų įkurta politinė ir rezistencinė organizacija. Šaltinis ją sieja su Birželio sukilimo rengimu, Kazio Škirpos vadovavimu, karinės dalies bendradarbiavimu su Abveru, antisemitiniais programiniais punktais ir nacių sprendimu 1941 m. rugsėjo 26 d. LAF uždaryti.
Daugumai ministrų atsisakius tapti tarėjais rugsėjo 26-ąją naciai uždarė LAF (gruodį ir iš voldemarininkų su- sidariusią Lietuvių nacionalistų partiją). Taip nacių okupuotoje Lietuvoje baigėsi legalių lietuvių organizacijų veikla. Laikinosios vyriausybės uždraudimas rodo, kad ji pirmiausia žiūrėjo lietuvių tautos interesų, buvo paskelbta prieš vokiečių vadovybės valią ir nebuvo nacių politinių intrigų darinys.
(R. Mičiūno reprodukcija)\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n196\nAktyvistai rinko žinias iš sovietų valdomos Lietuvos, per ryšininkus iš \nVokietijos siuntė įvairias instrukcijas, nurodymus, kuriuose išskirtinis \ndėmesys buvo kreipiamas į galimybes atkurti Lietuvos valstybingumą, \nbūsimo sukilimo detales. Kadangi karinė LAF dalis bendradarbiavo su \nAbveru, nurodyta pirmiausia užimti tiltus, svarbiausius geležinkelio maz-\ngus, oro uostus, fabrikus ir kt.
Ambrazevičiui teko konstatuoti, kad vyriausybė „laiko savo \nveikimą sustabdytu prieš savo valią“. Daugumai ministrų atsisakius tapti \ntarėjais rugsėjo 26-ąją naciai uždarė LAF (gruodį ir iš voldemarininkų su-\nsidariusią Lietuvių nacionalistų partiją). Taip nacių okupuotoje Lietuvoje \nbaigėsi legalių lietuvių organizacijų veikla.
(R. Mičiūno reprodukcija)\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n196\nAktyvistai rinko žinias iš sovietų valdomos Lietuvos, per ryšininkus iš \nVokietijos siuntė įvairias instrukcijas, nurodymus, kuriuose išskirtinis \ndėmesys buvo kreipiamas į galimybes atkurti Lietuvos valstybingumą, \nbūsimo sukilimo detales. Kadangi karinė LAF dalis bendradarbiavo su \nAbveru, nurodyta pirmiausia užimti tiltus, svarbiausius geležinkelio maz-\ngus, oro uostus, fabrikus ir kt.