1915–1922 m. Lietuvių Mokslo Draugija iš Tautos Namams skirtų lėšų leido vadovėlius naujai įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 667
1913 m. į Ameriką atvyko dr. J. Basanavičius ir M.\nYčas, kurie surinko apie 25.000 dolerių Tautos Namams Vil-\nniuje statyti. D. karo metu dalis tų pinigų žuvo iš Vilniaus iš-\nvežtuose bankuose, o iš kitos dalies 1915—1922 m. Lietuvių\nMokslo Draugija leido tik ką įsikūrusioms lietuviškoms mo-\nkykloms vadovėlius.
Lietuvių mokslo draugija daugiausia orientavosi į lietuvių kalbos, etninės kultūros tyrimus ir vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Abi draugijos daug dėmesio skyrė \npraeičiai, LDK paveldui, bet Lie-\ntuvių draugija ypač orientavosi į \nlietuvių kalbos ir etninės kultūros \ntyrimus, mokyklinių vadovėlių \nlietuvių mokykloms rengimą. Abi \ndraugijos leido mokslinius tęsti-\nnius leidinius. Beje, abi jos buvo \nviena kitos kolektyviniai nariai.
Lietuvių mokslo draugija plėtojo etninių lietuvių tautinį sąjūdį po nesėkmingų pastangų atkurti Vilniaus universitetą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Lietuvių mokslo draugija veikė Lietuvoje greta lenkų kultūrinių organizacijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
A. R. Niemis šiame šaltinyje minimas kaip Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“
p. 8 (PDF 7)
Jis bendradarbiavo, jau nuo 1897 m., daugelyje žurnalų ir laikraščių; ir buvo narys garsių mokslo draugijų, kaip štai: Suomių literatūros dr-jos, Suomių ugrų, Kalevalos, Lietuvių mokslo dr-jos narys korespondentas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 663
Greta tų laikraščių, buvo leidžiama ir lietuviškų knygų, ta-\nčiau jų vertė buvo labai menka. Tai buvo visokios naivios isto-\nrijos, plėšikų nuotykiai, sapnininkai ir t.t. Rimtesnių ir tikrai\nvertingų raštų atsirado tik tada, kai į Ameriką atvyko daugiau\ninteligentų ir kai, Šliūpui su kun. Burba vadovaujant, buvo\ngalutinai atsiskirta nuo lenkų. Tada Šliūpo rūpesčiu buvo įsteig-\nta Lietuvių Mokslo Draugystė, kuri leido mėnesinį\nliteratūros ir mokslo žurnalą „Apšvietą\" ir išleido keletą\nknygų.