Grupė

Lietuvių Mokslo Draugija

5 teiginiai5 įrašai8 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–5 iš 5 teiginių

1915–1922 m. Lietuvių Mokslo Draugija iš Tautos Namams skirtų lėšų leido vadovėlius naujai įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 667

1913 m. į Ameriką atvyko dr. J. Basanavičius ir M. Yčas, kurie surinko apie 25.000 dolerių Tautos Namams Vilniuje statyti. D. karo metu dalis tų pinigų žuvo iš Vilniaus išvežtuose bankuose, o iš kitos dalies 1915—1922 m. Lietuvių Mokslo Draugija leido tik ką įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms vadovėlius.

t-002

Lietuvių mokslo draugija daugiausia orientavosi į lietuvių kalbos, etninės kultūros tyrimus ir vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 127

Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius. Beje, abi jos buvo viena kitos kolektyviniai nariai.

t-003

Lietuvių mokslo draugija plėtojo etninių lietuvių tautinį sąjūdį po nesėkmingų pastangų atkurti Vilniaus universitetą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 126

Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.

t-004

Lietuvių mokslo draugija veikė Lietuvoje greta lenkų kultūrinių organizacijų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 126

Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.

t-005

A. R. Niemis šiame šaltinyje minimas kaip Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“

p. 8 (PDF 7)

Jis bendradarbiavo, jau nuo 1897 m., daugelyje žurnalų ir laikraščių; ir buvo narys garsių mokslo draugijų, kaip štai: Suomių literatūros dr-jos, Suomių ugrų, Kalevalos, Lietuvių mokslo dr-jos narys korespondentas.