Santrauka
Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). | ||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-176340
citata_originali: |
Tiesa, Versalio
taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu-
vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė-
diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“
statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Pagrindiniai Lietuvos
istorijos metmenys
Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks:
tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų
3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-193671