Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 140
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti lini-\nją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio\n18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes,\nlaikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Lenkijos kariuomenė buvo sunaikinta mūšyje prie Cecoros, kur žuvo didysis karūnos etmonas Stanislovas Žolkievskis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Lenkijos kariuomenė buvo\nsunaikinta, žuvo pats didysis karū-\nnos etmonas, kadaise užėmęs\nMaskvą, S. Žolkievskis. Po šio\npralaimėjimo kilo grėsmė, kad\nTurkija gali įsiveržti į Lenkiją.
Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją. Susidarius grėsmingai si- tuacijai, Abiejų Tautų Res- publikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuo- menės vadu karalius paskyrė Lietuvos di- dįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.
Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o Lucjano Żeligowskio vadovaujami Vilnijos daliniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 144
Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą\nmiestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos val-\ndžiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltaru-\nsių“ daliniai.
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje...
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.