Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 140
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
Lenkijos kariuomenė buvo sunaikinta mūšyje prie Cecoros, kur žuvo didysis karūnos etmonas Stanislovas Žolkievskis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Lenkijos kariuomenė buvo sunaikinta, žuvo pats didysis karūnos etmonas, kadaise užėmęs Maskvą, S. Žolkievskis. Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją.
Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją. Susidarius grėsmingai situacijai, Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuomenės vadu karalius paskyrė Lietuvos didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.
Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o Lucjano Żeligowskio vadovaujami Vilnijos daliniai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 144
Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą miestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos valdžiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltarusių“ daliniai.
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje...
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.
1497 m. spalio 26 d. moldavų, totorių ir turkų būriai sumušė besitraukiančią Lenkijos kariuomenę Kozmino miško tarpeklyje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 312
Moldavų, totorių ir turkų būriai, pačiam Steponui nedalyvaujant. puolė Lenkijos kariuomenę 1497X26 ir sumušė ją besitraukiančią 16 km ilgio tarpekliu per vadinamąjį Kozmino mišką i pielus nuo Cernovcų.