Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka. Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės valią, nebūta.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų –.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Tačiau didžiausias Krėvos sutarties minusas, kad viską palikta lemti ne teisiniams, o realiems valstybių santykiams – čia Lietuvai ir glūdėjo didžiausias pavojus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nulemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai. Lietuvos bajorija reiškė pageidavimus prisijungti prie šio darinio, tačiau Aleksandras I nesutiko.
Ir kai kunigaikštis Jogaila atsisėdo Krokuvoje ir Krokuvos karalystė 5 jį paėmė, tada aš vėl pareiškiau savo tikėjimą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 178
Ir aš prieš savo norą, jų valią vykdydamas, tariau: aš priėmiau rusų tikėjimą ir pareiškiau tai viešai žmonėms, o sykiu slaptai laikiausi savo tikėjimo, kurj pirma buvau priėmęs, krikščionių tikėjimo. Ir kai kunigaikštis Jogaila atsisėdo Krokuvoje ir Krokuvos karalystė 5 jį paėmė, tada aš vėl pareiškiau savo tikėjimą. Ir taip aš ir šiandien laikausi krikščionių tikėjimo.
Lenkijos karalius Kazimieras Didysis mirė 1370.XI.5, nepali kęs vyriškos lyties įpėdinių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 237
1 Lenkijos karalius Kazimieras Didysis mirė 1370.XI.5, nepalikęs vyriškos lyties įpėdinių. Jo vietą 1370—1382 m. užėmė Vengrijos karalius (1342—1382| Liudvikas Didysis iš Anžū (Anjou) dinastijos. Pats Liudvikas gyveno Vengrijoje, o Lenkiją valdė per savo motiną Elžbietą ir Opolės kunigaikšti Vladislovą.
Miechovitos Lenkijos istorijomis — yra iš jų nurašytos, perdirbtos ar origina lios.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 183
Svarbiausiais atvejais, kiek leido vieta, teksto paaiškinimuose nurodoma, kaip Bychovco kronikos žinios santykiauja su kitais Lietuvos metraščių sąvadais bei su J. Dlugošo ir M. Miechovitos Lenkijos istorijomis — yra iš jų nurašytos, perdirbtos ar originalios. Plačiau paaiškinami taip pat tie istoriniai įvykiai, apie kuriuos Bychovco kronikoje pasakojama klaidingai arba iškreiptai. Kadangi paaiškinimuose, taupant vielą, ne visur nurodomi panaudoti šaltiniai, pabaigoje pridedamas atskiras literatūros sąrašas.
Bychovco kronikos autorius vietoj pasakojimo apie Podolės patekimą Lenkijos valdžion pateikė savą konflikto dėl Podolės versiją.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 265
LDK metraščių TS ir PS nuorašuose yra atskiras pasako|imas apie Podolės patekimą Lenkijos valdžion, Vytautui mirus, bet BK autorius jo j savo tekstą nebojtrauke, jo vieton patelkdamas savo originalią literatūrine konflikto dėl Podolės versiją. (Pagal Lenkijos feodalų pozicijas š) konfliktą plačiau ap-ašė J. Dlugošas). Čia dėstomas Jogailos Ir Švitrigailos dialogas Podolės klausimu turėjo būti Vytauto mirties ir laidojimo metu. ne vėliau kaip 1430X1.7, o ne praėjus dvejiems metams |io Vytauto mirties. s Kad Jogaila tikrai buvo sulaikytas Lietuvoje, netiesiogiai liudija paliaubų sutartis tarp Jogailos ir Švitrigailos, sudaryta Trakuose 1430.XI.7, kuria Jogaila pasižadėjo įsakyti savo pareigūnams sugrąžinti užimtąsias Podolės pilis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unija apibūdinama kaip vienas iš lūžinių valstybės politinio gyvenimo momentų.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 24
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unija bei kiti lūžiniai valstybės politinio gyvenimo momentai nebuvo pirmos svarbos dalykai, lėmę XVI a. visuomenėje vykusius kultūros procesus, pvz., darę įtaką literatūros žanrams.
Sumanė jie tame Parčevo seime lietuvių didikus išpiauti, o Lietuvos kuni gaikštystę grobtinai prijungti prie Lenkijos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 134
Sumanė jie tame Parčevo seime lietuvių didikus išpiauti, o Lietuvos kunigaikštystę grobtinai prijungti prie Lenkijos