grupe

Latviai

37 teiginiai36 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 37 teiginiai ir visi 36 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–38 iš 38 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Latvijos Henrikas tikruosius latvius vadino „Lethi vel Lethigalli“ ir aiškino, kad jie deramai vadinami Lethigalli.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ \n_th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli»\n(X, 3). XII-XIII amž.

t-002vidutinis

Balinskis latvius priskyrė vienai iš šešių pagrindinių lietuvių tautos atšakų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 30

Ta lietuvių tauta, išsis\nkyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur\nšius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba\ntikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos\niki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki\nNemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina,\nkad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu\npalei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu\nmą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija,\niki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras,\nišsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

t-003vidutinis

II tūkstantmečio pradžioje latviai pradėjo formuotis kartu su prūsų, jotvingių ir lietuvių tautomis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 22

Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi ryti- nių baltų asimiliaciją. II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.

t-004vidutinis

Kronikoje vaizduojamu laikotarpiu latviai, lietuviai ir prūsai laikomi baltais, siejamais kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos ir teritorijos bendrumo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 7

Prūsai ir Lietuva\n\n Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos\nartimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos\nvientisumas.\n Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių.

t-005vidutinis

Latviai asimiliavo dalį išnykusių kuršių, žiemgalių ir sėlių kilčių teritorijų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai. Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino mi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ _th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3).

t-006vidutinis

Tikrieji latviai Nestoro kronikai buvo žinomi kaip Liet’gola.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ \n_th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli»\n(X, 3). XII-XIII amž.

t-007aukstas

XII-XIII a. sandūroje latviai gyveno dešiniajame Dauguvos krante, dabartinėje Latgalijoje ir rytinėje Vidžemėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ _th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3). XII-XIII amž. sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai, kurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante, apimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aiz krauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero. Toliau į vakarus gy veno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos žemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos kranto ruožą.

t-008vidutinis

Tikrieji latviai naujojo geležies amžiaus pradžioje pradėjo ryškiau kalbiškai skirtis nuo lietuvių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 125

Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ \n_th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli»\n(X, 3). XII-XIII amž.

t-009vidutinis

Vokiečiai ir latviai, įsivėlę į Livonijos vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 84

Kukovaitis, gavęs iš tėvo valdžią, pats stropiai sau-\n93\n\n## Puslapis 84\n\n1221 m e ta i\nK u k o v a itis — L ietu \nv o s ir Ž e m a itijo s k u \nn ig a ik štis\ngojo taiką, būdamas beveik\niš visų pusių apsuptas bičiu\nlių; vakaruose—prūsų- rytuo\nse — brolio Ginvilos, Poloc\nko kunigaikščio, pietuose\njotvingių ir Skirmanto, Nau\ngarduko kunigaikščio. Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau\ntos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai,\nįsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti\nLietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų,\nKukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į\nRusią.

t-010vidutinis

Narbutas rašė, kad latviai dievą Drebbkuls siejo su žemės drebėjimu ir padavimu apie supykusio Likimo plakamos žemės drebėjimą.