Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
27 teiginiai27 įrašai27 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 27 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–27 iš 27 teiginių
Kuršas minimas tarp duoklinių tautų, kurios turėjo atskiras kalbas.
PDF 128
Tarp kitų duoklininkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva normanams buvo svarbus vandens kelias į rytus.
Istorijos priešaušryje kuršių žemėse turėjo būti gana daug atskirų sričių kunigų, atlikdavusių aukojimus.
PDF 140
Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž.
Livonijoje sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai 1263-1270 m. mažino išorinį pavojų Lietuvai.
PDF 194
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).
Skalviai prie Nemuno žemupio siejosi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių.
PDF 9
Materialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai prie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13. Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t.
Istorijos priešaušryje kuršių ir kitų baltų žemėse turėjo būti daug atskirų sričių kunigų.
PDF 140
Tokiu atskirų sričių kunigų istorijos priešaušryje lietuvių, kuršių, žiemgalių, lietgalių ir prūsų (imant drauge ir jotvingius) žemėse turėjo būti gana daug. XIII amž.
Kuršiai XI a. jau rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes.
PDF 20
Tiesa, kuršiai XI a. jau ir patys rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes. vi-v1I a.
Kronikininkai mini spindinčius metalo ginklus pas kuršius ir žiemgalius.
PDF 145
8345). Spindinčius metalo ginklus kronikininkai randa ir pas kuršius bei žiemgalius. Puikų lietuvių apginklavimą paliudija ir faktas, kad po pergalės Livonijoje vokiečių kariuomenė dalinosi lietuvių ginklais.
Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais.
PDF 141
Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitaikydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.
PDF 141
Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apginamų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus. Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų.
Nestoro „Povest“ tarp rusams duoklę mokėjusių ir atskiras kalbas turėjusių tautų minėjo Kuršą.
PDF 128
Tarp kitų duoklininkių tautų yra minimos — vis savo atskiras kalbas turinčios — «Lietuva, Žiemgala, Kuršas, Neroma, Lybiai». Dauguva normanams buvo svarbus vandens kelias į rytus.
Kuršių gyvenama teritorija prasidėjo į šiaurę nuo Minijos žemupio, Klaipėdos apylinkėse.
PDF 54
Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab. Lietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3, p. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM, žemėl.). Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa.
Livonijoje sukilę kuršiai buvo pajungti tik po septynerių metų kovos, 1267 m.
PDF 194
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).
Kuršiai prašė, kad krikščionims laimėjus jiems būtų sugrąžintos moterys ir vaikai.
PDF 112
Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, dievui padėjus krikščionims laimėti, jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai. Nors broliai buvo linkę jų prašymą patenkinti, pasipriešino tam kiti Prūsijos ir Livonijos žmonės, tvirtindami, kad su jų belaisviais bus pasielgta taip, kaip reikalauja elgtis visiems žinomi karo papročiai. Išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; lietuviams puolant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio348, beveik visi abiejų žemių žmonės pasitraukė, palikdami čia brolius ir jiems ištikimus.
Staiga kilusi grėsmė išjudino daug kuršių, žemaičių ir lietuvių priešintis priešui, kurio pavojų rodė pavergtos Latvijos likimas.
PDF 86
Kolonijos Agripinos6 arkivyskupas Avigenas ne tik pats su kariuomene patraukė į žygį, bet netgi jai nelyginant etmonas vadovavo. Staiga kilusi grėsmė išjudino galybę kuršių, žemaičių ir lietuvių: Latvijos, pakliuvusios į žeminančią vergovę, varganas likimas akivaizdžiausiai rodė, kaip labai pavojinga iš pat pradžių neatremti visomis jėgomis į kovą pakilusio priešo. Šitokios mintys teikė nepatyrusiems žmogeliams tokio ryžto ir tokios drąsos, kad, greitosiomis sutelktai miniai užpuolus, pirmame susidūrime buvo sutriuškinti prityrę krikščionių kariai, o pats arkivyskupas žuvo.
Teodoro Narbuto teigimu, kuršiai pirmosios apskrities gyventojus vadino Kreeminen, arba krevinėnais, o antruosius - lyviais arba rehdingais.
PDF 256
Šį žodį estiškai galėjo pateikti šią sutartį rašęs žmogus, galėjo taip pavadinti net ir patys tenykščiai gyventojai, nes galbūt jie yra estų palikuonys; tačiau šis noras įmaišyti juos į visos tautos šaknį yra neteisingas ir labai klaidingas. Kuršiai pirmosios apskrities gyventojus skiria nuo savo gentainių, vadindami Kreeminen, ikrevinėnais, turbūt todėl, kad kilę iš slavų-finų, o antruosius vadina tiesiog lyviais arba rehdingais (§ 83). 249 Bet grįžkime prie mūsų temos tęsinio.
Pasak Kojelavičiaus, Livonijos vokiečiai užpuolė kuršius, kurie tuo metu priklausė Lietuvai.
PDF 86
Šitokios mintys teikė nepatyrusiems žmogeliams tokio ryžto ir tokios drąsos, kad, greitosiomis sutelktai miniai užpuolus, pirmame susidūrime buvo sutriuškinti prityrę krikščionių kariai, o pats arkivyskupas žuvo. Mirus apie tuos mėtos kalvos prie Šventosios upės statulą, Šiuo metu ten giraitė, tebeturinti senąjį vardą: palaidoto kunigaikš- 1225 m eta i L iv o n ijo s v o k ie č ia i su m u ša m i že m a ičių ir lie tu v ių jos vokiečiai pirmą kartą patyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių. Pavergę Livoniją, jie užpuolė kuršius, kurie anuo metu priklausė Lietuvai; dangU ten is — L ie tu vo s b e i Ž e m a itijo s k u n ig a ik štis tus Kukovaičiui, valdžią senojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Žemaitijoje perėmė jo sūnus Utenis.
Tame ¡pačiame amžiuje garsėjo ir kuršiai plėšikavimais Baltijos jūroje.
PDF 105
Tame ¡pačiame amžiuje garsėjo ir kuršiai plėšikavimais Baltijos jūroje. Jie buvo tokie drąsūs, ‘kad ne tik puldavo atviroje jūroje ir geriausiai ginkluotus laivus, bet plėšė ir valsčius bei ¡gyvenvietes su įtvirtinimais pakrantėse, pačiose atokiausiose Skandinavijos žemėse.
Šie kariai kaipmat apsupo skan dinavus ir ėmė juos taip pliekti, kad nors šie smarkiai gynėsi kardais ir kirviais, bet kuršiai stipriu antpuoliu ir įnirtingai ¡kaudamiesi prirėmė juos prie pylimo ar įtvir tinimo, kur buvo sutelkta daug žmonių.
PDF 104
Šie kariai kaipmat apsupo skandinavus ir ėmė juos taip pliekti, kad nors šie smarkiai gynėsi kardais ir kirviais, bet kuršiai stipriu antpuoliu ir įnirtingai ¡kaudamiesi prirėmė juos prie pylimo ar įtvirtinimo, kur buvo sutelkta daug žmonių.
Narbutas kuršius vadina viena galingiausių Lietuvos tautų, turėjusia žemių nuo Nemuno žiočių iki Dauguvos.
PDF 106
Nereikia stebėtis šiais istoriniais įvykiais. Kuršiai jau anksčiau buvo viena iš galingiausių Lietuvos tautų, nuo Nemuno žiočių iki Dauguvos turėjusi didžiulius žemių plotus.
Paskui Danijos karatius Erikas II 853 metais išsilaipino Kurše, kur buvo įsikūrusi maža, iš pen kių gyvenviečių susidedanti valstybė, tačiau mūšį pra laimėjo ir, netekęs pusės savo laivų ir žmonių, su kita puse bėgdamas vos įstengė išsigelbėti.
PDF 105
Paskui Danijos karatius Erikas II 853 metais išsilaipino Kurše, kur buvo įsikūrusi maža, iš penkių gyvenviečių susidedanti valstybė, tačiau mūšį pralaimėjo ir, netekęs pusės savo laivų ir žmonių, su kita puse bėgdamas vos įstengė išsigelbėti.
Turaidiečiai, juk latviai būdami, sužinoję Rygą pa tekus į apsuptį, surinko savo karius ir atėjo kuršiams į pagalbą.
PDF 349
Sis raitelių pasirodymas taip sutrikdė visą kariauną, kad ji kuo greičiausiai nutraukė puolimą ir apgultį ir perėjo į kitą Dauguvos pusę, kur užtruko trejetą dienų laidodama ir apraudodama žuvusius saviškius. Turaidiečiai, juk latviai būdami, sužinoję Rygą patekus į apsuptį, surinko savo karius ir atėjo kuršiams į pagalbą. Taip pat ir žemgaliai bei kiti jų padermės gentainiai susitelkę laukė, kuo baigsis ši apgultis.
Teodoras Narbutas rašė, kad kuršiai reikalavo kautis pirmose gretose, nes norėjo kuo greičiau išlaisvinti lietuvių stovyklose laikomus savo tėvynainius.
PDF 186
Kuršiai savo ruožtu spyriojosi aiškindami, kad jiems turėtų būti leista kautis pirmose gretose, nes norį kuo greičiau išvaduoti į nelaisvę paimtus, lietuvių stovyklose laikomus, savo tėvynainius. Kryžiuočių vyresnieji buvo linkę jiems tai leisti, tačiau vėlei užsispyrė kunigaikštis Karolis ir riteriai, pastarieji manydami tai esant skriaudą garbingiesiems jų riteriams, kurie esą bus priversti kariauti tarsi kuršių vadovaujami. O dėl grobio, kurį iš lietuvių reikėsią atimti, pasakytina, jog kiekvienas turės tai, ką pasiglemš. Kuršiams bus leista savuosius išpirkti.
Vikingų epochoje prie jūros gyvenusiems prūsams ir kuršiams teko atremti plėšikaujančius skandinavus.
PDF 20
Tiesa, kuršiai XI a. jau ir patys rengdavo plėšiamuosius žygius į Danijos ir Švedijos pakrantes. vi-v1I a.
Lietuvių padermės tautos: senovės prū sai, galindai, sūduviai, kuršiai ir šiandieniai lietuviai, taip pat ir latviai, dėl dviejų priežasčių nusipelnė ypatin go slavų istoriko ir kalbos tyrinėtojo dėmesio.
PDF 15
Lietuvių padermės tautos: senovės prūsai, galindai, sūduviai, kuršiai ir šiandieniai lietuviai, taip pat ir latviai, dėl dviejų priežasčių nusipelnė ypatingo slavų istoriko ir kalbos tyrinėtojo dėmesio.
O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kur tom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių ko lonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai.
PDF 220
O pačios marios senovėje buvo vadinamos Rusna, Kurtoniszke Russe, Kurtom, o nuo XV amžiaus turi šiandienį kryžiuočių suteiktą Curisch-Haft, Kuršių įlankos, vardą, kilusį iš kuršių kolonijos, buvusios jos vakariniame gale; ją įkūrė Kuršo kryžiuočiai.
Palangoje, prie jūros, mačiau aukštą kalną, tos Birutės milžinkapį, kurį že maičiai bei kuršiai dar ir šiandien vadina šventos Birutės (Swistos-Bimtos) kalnu ir dar iki šios dienos švenčia jos šventę ten, toje vietoje, kur ir Romos katalikų kunigas atvažiuoja.
PDF 155
Palangoje, prie jūros, mačiau aukštą kalną, tos Birutės milžinkapį, kurį žemaičiai bei kuršiai dar ir šiandien vadina šventos Birutės (Swistos-Bimtos) kalnu ir dar iki šios dienos švenčia jos šventę ten, toje vietoje, kur ir Romos katalikų kunigas atvažiuoja surinkdamas nemaža naudos iš žvakių ir aukų, nors nesuprantu, kaip Dievas priima tas aukas, kadangi toji Birutė buvo stabmeldė
Šaltinio aiškinime už Klaipėdos apylinkių prasidėjo kuršių gyvenama teritorija.
PDF 54
Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab. Lietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija
Kuršiai prašė, kad po krikščionių pergalės jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai.
PDF 112
Tuo tarpu atvyko kuršiai, nuolankiai prašydami, kad, dievui padėjus krikščionims laimėti, jiems būtų sugrąžintos jų moterys ir vaikai. Nors broliai buvo linkę jų prašymą patenkinti, pasipriešino tam kiti Prūsijos ir Livonijos žmonės, tvirtindami, kad su jų belaisviais bus pasielgta taip, kaip reikalauja elgtis visiems žinomi karo papročiai. Išgirdę tokį sprendimą, kuršiai taip įtūžo ant tikėjimo ir tikinčiųjų, kad, broliams pradėjus pulti lietuvius, jie nelyginant tikri atskalūnai iš užpakalio nirtulingai užgriuvo krikščionis; lietuviams puolant iš priekio, o kuršiams iš užpakalio348, beveik visi abiejų žemių žmonės pasitraukė, palikdami čia brolius ir jiems ištikimus.