Didysis Maskvos kunigaikštis Jonas III sudarė prieš Lietuvą sąjungą su Krymo chanatu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 30
Vytauto pasirodymas Dniepro žemupio plotuose, užvaldymas\nanos klajoklių bei nomadų tautų (vengrų, pečeniegų, chazarų, po\nlovcų-kumanų, pagaliau mongolų-totorių), viena po kitos šimtmečių\nbėgyje teriotos ar laikinai apgyventos stepės, turėjo atnešti čia\npastovesnius santykius. Vytauto «arklių girdymas» Juodojoje\njūroje ilgai pasiliko žmonių atminime. Gal būtų dar ir Kazimierui\nJogailaičiui pasisekę pastoviau išlaikyti energingojo dėdės laimėji\nmus prie Juodosios jūros, jeigu didysis Maskvos kunigaikštis (Jonas\nIII) nebūtų sudaręs prieš Lietuvą sąjungos su Krymo chanato\npiktais totoriais, kurie nuo 1478 m. dar pasidarė ir Turkijos va\nsalais.
Nuo 1478 m. Krymo chanatas buvo Turkijos vasalas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 30
Vytauto pasirodymas Dniepro žemupio plotuose, užvaldymas\nanos klajoklių bei nomadų tautų (vengrų, pečeniegų, chazarų, po\nlovcų-kumanų, pagaliau mongolų-totorių), viena po kitos šimtmečių\nbėgyje teriotos ar laikinai apgyventos stepės, turėjo atnešti čia\npastovesnius santykius. Vytauto «arklių girdymas» Juodojoje\njūroje ilgai pasiliko žmonių atminime. Gal būtų dar ir Kazimierui\nJogailaičiui pasisekę pastoviau išlaikyti energingojo dėdės laimėji\nmus prie Juodosios jūros, jeigu didysis Maskvos kunigaikštis (Jonas\nIII) nebūtų sudaręs prieš Lietuvą sąjungos su Krymo chanato\npiktais totoriais, kurie nuo 1478 m. dar pasidarė ir Turkijos va\nsalais.
Nuo 1502 m. Krymo totoriai niokojo Naugarduko ir Vilniaus vaivadijas į šiaurę nuo Pripetės pelkių ir pasiekdavo LDK centrą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 327
BK autoriaus ypatingas dėmesys kovoms su Krymo totoriais, \npradedant 1502 m., paaiškinamas, be kitko, tuo, kad iki 1502 m. \nKrymo totoriai tenkinosi pietinių LDK sričių — Podolės ir Voly\nnės — niokojimu, o nuo 1502 m. persim etė | šiaurę nuo Pripetės \npelkių. ) dar nepažeistas ir palyginti tankiau gyvenam as Naugar\nduko ir Vilniaus vaivadijas, pasiekdami pat| valstybės centrą.
Ač-Girėjaus valdymo metais Krymo totorių sostinė buvo Solchatas, arba Senasis Krymas, prie Kafos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 294
44, past. 9.\n33 Ač-Girėjaus valdym o metais Krymo totorių sostinė buvo ne \nPerekopas. o Solchatas (Senasis Krymas) prie Kafos (dabartinės \nFeodosijos).
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
“ Konflikto priežastis buvo ne tik A. Drošdšos ir Iljiničiaus byla, bet ir politiniai nesutarimai — J. Zaberezinskio ir kitų LDK Ponų Tarybos narių pasisakymas už vadinamųjų Melniko unijų, kuriai Aleksandras ir jo broliai buvo priešingi dėl savo dinastinių interesų. Savo ruožtu M. Glinskis veikė kaip Aleksandro politikos rėmėjas, J. Zaberezinskio ir jo šalininkų politinis priešininkas. 4T Iš Jono Zaberezinskio buvo atimta n e tik Trakų vaivados, bet laikinai ir krašto maršalo vieta.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Prūsijos leoda- lai-pasauliečlal ir miestų gyventojai pradėjo sukilimą prieš Kry žiuočių ordino valdžią 145411.4 ir per keturias savaites užėmė 56 pilis ir miestus. Kryžiuočių valdžioje liko tik sostinė Marien burgas, Choinlcų ir Stumo pilys. Lenkija deklaravo Prūsijos inkor poravimą į Lenkijos karalyste ir paskelbė karą ordinui 1454.111.6. o karalius Kazimieras pirmą kartą atvyko j Prūsijos teiitoriją (To- runęl tik V.23.
Susietas teiginys: t-004
Susieti teiginiai: t-004