Narbutas rašo, kad Hartknochas kimbrus laikė gyvenusiais žemėje, kur vėliau įsikūrė prūsai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 45
Mūsų kronikinin kas Strijkovskis vėlgi tai patvirtina savo istoriniais šal tiniais, kuriuos jis naudojo1. Paskui Hartknochas**, rem damasis vertais pasitikėjimo prūsų kronikų rašytojais, ypač Kasparu Dankvertu, puikiai išmanantis prūsų isto riją, darbštus istorinės tiesos tyrinėtojas ir atradėjas, vi siškai įsitikinęs tvirtina, kad kimbrų gyventa žemėje, kur vėliau įsikūrė prūsai. Ten jie vadinami Sembi\ iš čia ki lęs Sembos — vienos prūsų provincijos — pavadinimas2.
Narbutas aiškina, kad Baltijos pakrančių nelaimė išstūmė kimbrus iš jų gyvenamųjų vietų ir privertė trauktis į Rytus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 47
49\n\n## Puslapis 47\n\nkrantų buvusios salos, dalis sausumos nusileido arba vir\nto kyšuliais, upių žiotys pakeitė savo kryptis, užtvino pa\nkrantės ir atsirado šiuos pokyčius lydinčių aplinkybių1.\nSavaime suprantama, tokia didžiulė nelaimė turėjusi iš\nstumti tuometinius Baltijos jūros pakrančių gyventojus,\nkurie buvo kimbrai, iš jų gyvenamųjų vietų. Tai ir pri\nvertė pirmiausia pasitraukti į Rytus, o vėliau įsikurti net\nIlyrijoje.
Narbutas, remdamasis Herodotu ir senovės tyrinėtojais, kimbrus laiko kadaise Prūsijoje viešėjusia gentimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 49
51\n\n## Puslapis 49\n\nsykį sakė, jog šio istoriko tikroviškumas yra tikrai isto\nrinis. Mes, sekdami Herodoto žodžiais ir remdamiesi se\nnovės tyrinėtojų išvadomis, laikome kimbrus kitados Prū\nsijoje viešėjusia gentimi, net galėjusia palikti savo kal\nbos ir susigiminiavimo su pirmykščiais mūsų Baltijos jū\nros pakrančių gyventojais paminklų. Savo pavadinimą\njie įamžino iki šiol išlikusiose pavardėse.