Kazokai vijosi bėgantį priešą, įsiveržė į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 118
Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą. Temstant jungtinių pajėgų vadas liepė grįžti į savas | 4 rf pozicijas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 118
Staigus puolimas sukėlė paniką janičarų gretose. Bėgantį priešą pradėjo vytis ir kazokai, kurie, įsiveržę į turkų artilerijos baterijų pozicijas, išžudė jų tarnybas ir sugadino pabūklus. Taip pat jie buvo įsiveržę ir į turkų stovyklą.
Lietuvos totoriai ir kazokai buvo vertinami dėl manevringumo persekiojant bėgantį priešą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 106
Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno uždavinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendromis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
Ukrainos kazokų stovyklą pirmiausia atakavo janičarai, o po jų puolė turkų kavalerija.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 117
Pirmiausiai janičarai (turkų pėstininkai), o po to ir turkų kavalerija atakavo atskirai įsikūrusių Ukrainos kazokų stovyklą. Neatlaikę puolimo, kazokai ėmė trauktis.
1906 m. pavasarį caro valdžia kazokų ir kariuomenės pastangomis atkūrė savo kiek pakoreguotą tvarką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Tačiau, slūgstant revoliucijos bangai, caro valdžia 1906 m. pavasarį kazokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė.
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 121
1893 m. po visą Europą nuskambėjo Kražių įvykiai – raiti kazokai šturmavo Kražių bažnyčią, kurią nuo uždarymo gynė susirinkę miestelio gyventojai. Buvo sužeistų ir užmuštų, išprievartautų moterų – liaudis tuos įvykius pavadino „Kražių skerdynėmis“.
Kazokai buvo lengvoji raitija, kurios paskirtis buvo paremti husarus mūšyje ir naikinti jų sumuštus eskadronus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 117
Gynybos linija prie Chocino buvo taip įrengta, kad priešas negalėtų jos apeiti, o jungtinės kariuomenės dalinių flanginė „Toliau - lengvoji raitija, šios šalies kalba vadinama kazokais. Šie irgi yra bajorai ir kaip husarai tarnauja vėliavose. Jų ginkluotę sudaro arba grandijų [žieduočio] marškiniai, arba rankas iki pusės dengiantys grandijai. Šalia to jie dar dėvi geležines pirštines, o galvą dengia šalmas iš žiedų (tokių pat kaip ant kūno), lenkiškai vadinamas misiurka. Kazokų arkliai turi būti ištvermingi, greiti ir miklūs. Jų ginklai - lankai, strėlės ir pistoletai. Kazokų paskirtis - paremti husarus, šiems einant į mūšį, ir baigiant naikinti husarų sumuštus eskadronus.“ 1621 m.
Pasak Teodoro Narbuto, tikėtina, kad kazokai įtvirtintose stovyklavietėse glaudė pabėgėlius ir nuo totorių besislapstančius žmones, suteikdami jiems priedangą nuo „barbarų priespaudos“.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 107
Tikėtina, kad ten jau bastėsi gausybė kazokų, turėjusių savas stovyklavietes užslaptintose ir įtvirtintose vietovėse - prieglobstį pabėgėliams ir nuo totorių persekiojimų besislapstantiems žmonėms; jie susivienijo su Lietuvos kunigaikščiais ir dėl to žmonės turėjo šiokią tokią priedangą nuo barbarų priespaudos.