Algirdui leidus, trys Karijotaičiai su Lietuvos žemės pagalba patraukė į Podolės žemę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 47
Neišlaikę spaudimo totoriai bėgo“ žuvo daug murzy ir ulonų. Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vienos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duoklės jų baskakams.
Algirdo remiami Karijotaičiai Mažojoje Podolėje organizavo krašto gynybą nuo totorių puolimų ir statė Smotričo, Bakotos bei Kameneco pilis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 47
Tai buvo pirmas Rytų Europoje toks didelis įsiveržimas į Ordos valdas, sudavęs jos įtakai didelį smūgį. Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.
Lietuvos kariuomenėje buvo Lietuvos valdovo Algirdo pajėgos ir jo brolio Karijoto trijų sūnų, Karijotaičių, vadovaujami kariai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 47
Strijkovskis) teigia, kad Algirdas, sutelkęs savo lietuvių pajėgas, žygiuodamas Padniepre pro Kanevą, Čerkasus, ties Mėlynaisiais Vandenimis sumušęs totorius. Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vadovaujamų karių. Jie susirėmė su Juodosios jūros pajūrio ir Krymo totorių teritorijos trijų vadų-kunigaikščių Chadžibėjaus, Kutlugbugo, Dmitrijaus kariuomene.
Karijotaičių pasirodymo Podolėje laikas nėra galutinai išaiškintas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 269
Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima. Šie galėjo ten įsikurti ir be Algirdo paramos. Dar nėra galutinai išaiškintas klausimas, kada Karijotaičiai yra pasirodę Podolėje.
Karijotaičiai šaltinyje vaizduojami kaip Podolės kunigaikštystę su 11 pilių prie Vengrijos karalystės karūnos prijungę asmenys, vėliau šias valdas gavę kaip leną.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 6
Karijotaičiai, kurie „Podolės kunigaikštystę su 11 pilių prijungė prie Vengrijos karalystės karūnos ir jas iš tos karalystės karūnos atgal gavo kaip leną" 21.
Karijotaičiai kreipėsi į Algirdą, kuris su gausia kariauna išvijo totorius iš Podolės ir prie Mėlynųjų Vandenų nugalėjo tris brolius vadus.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 107
Tačiau totoriai apie 1350 metus savo klajoklių stovyklose patyrė baisią epidemiją ligos, vadintos Juodąja mirtimi; po to užėjo didžiulis badas, dėl ko jie 1351 m etais užpuolė Podolę. Kunigaikščiai Karijotaičiai kreipėsi į didįjį kunigaikštį Algirdą, kuris neatsisakė skubėti su gausia kariauna, išvijo totorius iš Podolės ir prie Mėlynųjų Vandenų laimėjo pergalę prieš tris vadus, brolius, vadintus Chadži-bėjumi, Kutlubugu ir