1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Tačiau šis proce-\nsas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi-\nkūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga\npakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty-\nbei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros\nepocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
Po pralaimėjimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stip- resnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai. Po pralaimė- jimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino. Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis.
1202-1203 m. žiemą vyskupo priklausomybėje buvo įkurtas Kalavijuočių ordinas.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 172
Pagal Palestinoje\nsu turkais kovojančių templininkų statutą, vyskupo priklausomybėje\n1202-1203 m. žiemą buvo įkurtas kalavijuočių ordinas ( _Fratres Militiae\nChristi_ ). Jojo nariai ( _Schwertbrueder_ ) ant savo balto apsiausto, be\nraudono kryžiaus, nešiojo dar išsiuvinėtą kalaviją.
1557 m. iš Vilniaus į Livoniją žygiavo kariuomenė prieš kalavijuočių ordino magistrą Firstembergą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 294
Apsirūpinus ar tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri pažinimo jam valdžios Livonijoje.
Folkvinas, antrasis Kristaus karių ordino Livonijoje magistras, šešerius metus ragino prijungti jo ordiną prie Teutonų ordino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 82
Tuo laiku brolis Folkvinas, antras Kristaus karių ordino magistras Livonijos žemėje, šešerius metus per garbingus pasiuntinius ragino brolį Hermaną iš Zalcos, Teutonų ordino didįjį magistrą, prijungti jo Ordiną prie savo Ordino. Šiuo reikalu brolis Hermanas, minėtasis magistras, ir brolis Jonas iš Magdeburgo, brolio Folkvino pasiuntinys, kreipėsi 254 1240 ar 1241 m. 255 D.— Crucebergk, Cruceburgk, Jer.— Crûceburc; Kroicburgas (dab.
Kalavijuočiai iš šiaurės Vytauto jaunystėje buvo vienas iš dviejų galingų priešų, smarkiai puldavusių Lietuvą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 26
Trečios žmonos vardas buvęs Ju lijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą. Vokiečių Ordinas, bekariaudamas įsigijo Prūsuose didelius žemės plotus ir juos kolonizuodamas, darėsi vis stipresnis, Lai mėjęs Vislos žiotis ir Pamarį (1309 metais) ir išplėtęs savo pre kybą su tolimais Vakarų Europos miestais, nors vis labiau tolo nuo pirmykštės Ordino dvasios, bet turėdami pilną iždą pinigų, daug stiprių pilių ir nuolat iš Vakarų Europos plaukiančių jėgų, kryžiuočiai kasmet po kelis kartus puldavo Lietuvą, išniokoda mi plačias jos sritis, degindami gyvenamas vietas ir žmones iš sivesdami nelaisvėn.
Kalavijuočiai atsikraustė į Padauguvį, o kryžiuočiai į Pavyslį.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 38
Vieni jų atsikraustė į Padauguvį (ka-\nlavijuočiai), o kiti į Pavyslį (kryžiuočiai). Nuo tada pradeda\nrastis kaskart vis daugiau istorinių žinių apie aisčių gyve-\nnimą ir jų kovas už savo nepriklausomybę.
Folkvinas šešerius metus per pasiuntinius ragino Hermaną iš Zalcos prijungti Kristaus karių ordiną prie Teutonų ordino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 82
28. Kaip Teutonų namų ordino broliams atiteko Livonijos žemė Tuo laiku brolis Folkvinas, antras Kristaus karių ordino magistras Livonijos žemėje, šešerius metus per garbingus pasiuntinius ragino brolį Hermaną iš Zalcos, Teutonų ordino didįjį magistrą, prijungti jo Ordiną prie savo Ordino. Šiuo reikalu brolis Hermanas, minėtasis magistras, ir brolis Jonas iš Magdeburgo, brolio Folkvino pasiuntinys, kreipėsi 254 1240 ar 1241 m.
Maskvos ginklų sutriuškintas Livonijos magistras Gotardas Ketleris patikėjo valdovui save, ordiną ir valdas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 341
Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
1236 metais popiežius įsakė Livonijoje esantiems Kristaus karių ordino broliams vilkėti Teutonų ordino drabužius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 83
į jo šventenybę popiežių. Kaip tik tuo metu iš Livonijos buvo atvykęs ir brolis Gerlachas Rudasis, kuris pranešė, kad magistras Folkvinas, daug brolių, maldininkų ir šiaip dievo žmonių krito kovoje262. Šitai išgirdęs, jo šventenybė popiežius nutraukė derybas ir papuošė mūsų minėtus brolius Gerlachą ir Joną šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės ordino drabužiais, duodamas jiems baltą apsiaustą su juodu kryžiumi ir įsakydamas jiems bei kitiems to paties Kristaus karių ordino broliams, esantiems Livonijoje, vilkėti Teutonų namų ordino vienuoliškais drabužiais ir šitaip pelnytis visų nuodėmių atleidimą263 (1236). Po to brolis Hermanas, didysis magistras, pasiuntė brolį Hermaną, vadinamą Balku, Prūsijos žemės magistrą, su keturiasdešimt brolių ir daugybe ginklanešių į Livonijos žemę, kur, kaip jau aukščiau esame sakę, brolis Hermanas Balkas beveik šešerius metus vadovavo, o sugrįžęs į Vokietiją, rado ten amžinojo poilsio vietą264 (1237).
Gotardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, patikėjo save, ordiną ir valdas valdovui, prašydamas gynybos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 341
Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.
Kalavijuočių ordinas pirmiausia ėmė stiprintis prie Dauguvos krantų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 172
Pirmiausia prie Dauguvos krantų ėmė stiprintis kalavijuočių ordinas^69. Visby salos ir Liubeko pirkliams ėmus lankyti Dauguvos sritį, nuo 1180 m. Padauguviu pradėjo domėtis ir misininkai, ir 1186 m. Bremeno arkivyskupas Hartvigas II Ikšlolės (Uexkuel) vyskupu įšventino vienuolį Meinhardą, kurio įpėdinis Bertoldas 1198 m. žuvo kovoje su lybiais.
1202 m. dabartinėje Latvijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti ir jėga pakrikštyti pagonis baltus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Tačiau šis proce-\nsas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi-\nkūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga\npakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty-\nbei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros\nepocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
1202 m. dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūręs Kalavijuočių ordinas siekė nukariauti, prievarta pakrikštyti ir pajungti pagonis baltus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Tačiau šis proce-\nsas buvo pertrauktas 1202 m., dabartinėje Latvijos teritorijoje įsi-\nkūrus vokiečių Kalavijuočių ordinui, kuris siekė nukariauti ir jėga\npakrikštyti pagonis baltus bei pajungti juos naujai vokiečių valsty-\nbei. Nuo tada prasidėjo kruvina kryžiaus žygių prie Baltijos jūros\nepocha, kurios pabaigoje daugelis baltų tautų nustojo egzistuoti.
1236 m. Saulės mūšyje Lietuvos valstybės kariuomenė sutriuškino Kalavijuočių ordiną.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Nauja priešiška jėga regione paspartino Lietuvos valstybės kon-\nsolidavimo procesą, tačiau lietuviams teko apsiriboti siauresne\n\nbaltiška teritorija. Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė\n\nbuvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietu-\n\nvių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietu- i\nviams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, .
1236 m. Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Kalavijuočių ordiną.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 20
Nauja priešiška jėga regione paspartino Lietuvos valstybės kon-\nsolidavimo procesą, tačiau lietuviams teko apsiriboti siauresne\n\nbaltiška teritorija. Sustiprėjusios Lietuvos valstybės kariuomenė\n\nbuvo pajėgi kautis su Kalavijuočių ordinu ir pastarasis buvo lietu-\n\nvių sutriuškintas lemiamame Saulės mūšyje 1236 m. Nors lietu- i\nviams nepavyko perimti vokiečių užgrobtų šiaurinių baltų žemių, .
Kalavijuočių ordinas, bijodamas vienas neatsilaikyti, susidėjo su Prūsuose kariavusiu Kryžiuočių ordinu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 57
Pabūgęs, kad vienas neat- silaikys, kalavijuočių ordinas susidėjo su kariaujančiu tuo metu Prūsuose kryžiuočių ordinu. Tuo būdu Latvijoje įsikūrusi vo- kiečių valstybė susiliejo su įsikūrusia Prūsuose, ir nuo to laiko jos abi stengėsi jau bendrai kariauti su aisčiais. Vadovybė čia buvo pripažinta senesniam ir galingesniam vokiečių kryžiuočių ordinui. Bet Livonijos ordinas niekad nenustojo savarankišku- mo: jis visą laiką turėjo atskirą krašto magistrą ir kitus valdžios organus; bendra buvo tik politika ir savitarpio pagalba.
1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordinas pamažu užkariavo lybius, latvius, estus ir kuršius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 28
Vienydamas Lietuvą, Mindaugas negalėjo nekreipti dėmesio į tokią faktų grandinę: 1202 m. Dauguvos žiotyse susikūręs Kalavijuočių ordi- nas pamažu pradeda užkariauti lybius, latvius, estus, kuršius. Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).
Kalavijuočių ordinas 1202-1203 m. žiemą buvo įkurtas vyskupo priklausomybėje pagal templininkų statutą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 172
Pagal Palestinoje\nsu turkais kovojančių templininkų statutą, vyskupo priklausomybėje\n1202-1203 m. žiemą buvo įkurtas kalavijuočių ordinas ( _Fratres Militiae\nChristi_ ). Jojo nariai ( _Schwertbrueder_ ) ant savo balto apsiausto, be\nraudono kryžiaus, nešiojo dar išsiuvinėtą kalaviją.
1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš Kalavijuočių ordino didįjį magistrą Firstembergą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 294
Karaliui, turinčiam tokias dide les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri pažinimo jam valdžios Livonijoje. 1552 metais miesto valdžia kartu su piliečiais sudarė Wiel- kierzą* [ Wilkirz, Willkühren], arba teismo proceso būdą pagal Magdeburgo teisę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įvai riais mokesčiais, kuriais valdininkai apkraudavo besibyli nėjančias šalis.
1220 metais Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė Padauguvyje smogė kalavijuočiams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 10
Lietuvos ir Jotvingių jėgos puolė vieną iš minėtos antiprūsiškosios koalicijos dalyvių — Lenkiją25. Taigi plačiu mastu atremiant katalikiškųjų vakarų kryžininkų puolimus dar iki kryžiuočių atsikraustymo į pavyslį, pasireiškė Lietuvos, jotvingių, prūsų bendradarbiavimas26. Tuo pačiu metu (1220 m.) Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė smogė kalavijuočiams padauguvyje27.
Pasak Livonijos metraščio, žemaičiai ir lietuviai prie Eželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu, kuris žuvo su penkiasdešimčia ordino brolių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 131
Vis dėl\nto markgrafas, nenorėdamas, kad atrodytų, jog jis vel\ntui keliavo tokį kelią, įkūrė miestą, kuris po šiai die\nnai vadinamas Brandenburgu. Tais pačiais metais, kaip\nsako Livonijos metraštis, žemaičiai ir lietuviai prie\nEželio ant ledo kovojo su Livonijos magistru Otonu,\nmagistras žuvo su penkiasdešimčia šio ordino brolių.\nTokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon\nVestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas\nir žuvo.
Livonijos ordino ir Lietuvos sutaikymą bandė tarpininkauti Rygos vyskupas Fridrichas, pasitelkęs popiežiaus Jono XXII autoritetą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 209
Kai šitaip klostėsi reikalai\nPrūsijos pasienyje, Livonija,\nvildamasi pastovios taikos, il\nsėjosi nuo karo. Fridrichas,\nRygos vyskupas, gal asme\nniškai jausdamas Gediminui\ndėkingumą už ne vieną kar\ntą suteiktą pagalbą, o gal\ngailėdamasis karų nukamuotos Livonijos, bandė am\nžiams sutaikyti Livonijos ordiną ir Lietuvą. Tuo rei\nkalu jis pasitelkė popiežiaus Jono XXII autoritetą, no\nrėdamas Livonijos ordiną aukščiausios galios vardu\npriversti pagalvoti apie taiką, o lietuvius, garbingai\npasiuntinybei tarpininkaujant, paskatinti priimti krikš\nčionybę.
Komentare Andriui Algirdaičiui priskiriamas siekis atplėšti Polocką nuo LDK ir 1385 m. spalio 10 d. pasiduoti Livonijos ordinui kaip vasalui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
3 Polocko kunigaikštis Andrius Algirdaitis, 1381 m. grįžęs iš emigracijos į Polocką, antrą kartą stojo prieš Jogailą ryšium su jo iškilimu į Lenkijos karalius. Užsibrėžęs atplėšti Polocko kuni gaikštystę nuo LDK ir paversti ją savo įpėdinių valdom a atskira valstybe, A ndrius Algirdaitis 1385 m. spalio 10 d. aktu pasidavė Livonijos ordinui kaip pastarojo vasalas. 1386 m. vasario mėn, apie 20 d. Andriaus Algirdaičlo pajėgos užėmė du valsčius Polocko ir Vitebsko kunigaikštysčių pasienyje. Livonijos kryžiuočiai, tuo metu grįždami iš trijų savaičių -žygio po Rytų Lietuvą, padėjo Andriui užimti Lukomlį.
Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 56
Naujasis ordinas turėjo būti nuolatinė organizuota vokiečių ir krikštytų čiabuvių karinė pajėga. Neišnyko nė senas paprati- mas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia- lūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi- nas. Jo pareiga buvo ginti krikščionys ir padėti atversti pagonys.
Nors žemaičiai Saulės mūšyje 1236 m. šį žygį Vokiečių ordino riteris pagrobia vaiką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 28-29
Nors žemaičiai Saulės mūšyje 1236 m. šį žygį Vokiečių ordino riteris pagrobia vaiką. Dail. J. Kossak, XIX a. 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 29 atlaikė, replės Lietuvą jau spaudė – 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino vasalu.
1201 m. vyskupas Albertas, remdamasis popiežiaus leidimu, įsteigė riterių ordiną Fratres Militiae Christi.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 271
Galop vyskupas, rem\ndamasis Popiežiaus leidimu, įsteigė riterių ordiną, vadin\ntą Fratres Militiae Christi, kuris turėjo vadovautis \ntamplierių regula ir priimti kalavijo ir kryžiaus ženklą, \nnešiojamą ant balto apsiausto.
Narbutas nurodo, kad 1236 metų rugsėjo 22 dieną kalavijuočių magistras žuvo mūšyje su lietuviais prie Kamenio, o 1237 metų kovą ar balandį popiežius patvirtino susijungimą su Kryžiuočių ordinu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 332
Sis ordinas gyvavo tik apie 30 metų. Juk 1236-ųjų \nrugsėjo 22 dieną kalavijuočių riterių magistras jau buvo \npradėjęs vesti derybas dėl susijungimo su kryžiuočiais į \nvieną ordiną, bet krito mūšyje su lietuviais prie Kamenio. \nJo mirtis brolijai buvo paskutinis smūgis, paspartinęs pra\ndėtus sandėrius. Kryžiuočiai ir didysis magistras Zalca \ngarbingai tam pritarė, taigi 1237 metų kovo pabaigoje \nar balandžio pradžioje buvo gautas popiežiaus patvirti\nnimas
1205 m. kalavijuočių riterių magistras Venas, Narbuto pasakojimu, sunkiai atrėmė lietuvių puolimą Žemgaloje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 52
Juk kitąmet, tai yra 1205- \naisiais, lietuviai kaip tik turėjo Žemgalą užkariauti, kai \nžiemodami buvo anapus dešiniojo Dauguvos kranto nusi\ngavę, bet kalavijuočių riterių magistras Venas puolimą \nvargais negalais atrėmė (§ 744).
Talibaldo sūnus Rameka surinko ginkluotų žmonių iš atokesnių valsčių, o Vendeno kalavijuočių komtūras Bertoldas atskubėjo jiems į pagalbą su riteriais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 59
Kitas Talibaldo sūnus Rameka surinko iš atokesnių vals\nčių ginkluotų žmonių, kuriems pagalbon suskubo Vende- \nno kalavijuočių komtūras Bertoldas su riteriais.
Gavęs žinią, kalavijuočių riterių magistras Folkvinas su keliais riteriais vijosi priešą, o pakeliui prie jo prisijungė pirklius Dauguva lydėjęs būrys.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 62
Gavęs apie tai žinią, kalavijuočių riterių \nmagistras Folkvinas su saujele savųjų leidosi vytis, pa\nkeliui dar susijungė su savo riterių daliniu, eskortavu- \nsiu Dauguva aukštyn plaukusius pirklius. Stojo mūšis su \natsargos būriu, kurį vedė pats žygio vadas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 307
Kristaus karių ordinas, Dobrynės broliai Kristaus karių ordinas Livonijos žemėje Kristburgas Senasis (*Kirsapilis, Kirsa, Kirsberg, Kirsburg; Cristburgk, Cristburc; Christburg, Aldinkirsburg, Kirseburg ir pan., vėliau Alt Christburg, dab. Stary Dzierzgoń) Kristburgas Naujasis (Kirsburg, Cristburg, Christiborc ir pan. prūsų Zirgūnos vietoje; Christburgas, dab. Dzežgonis) Kristmemelis (Cristmemela, Cristmemil; Kirsmemela) Kriukai (Crucke, apie dab.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tokio pat likimo susilaukė jo įpėdinis Andrius fon Vestfalenas: tęsdamas karą, jis buvo lietuvių sumuštas ir žuvo. Netrukus po to Lietuvoje baigė dienas ir Ger mantas. Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik ščiui. Rūmų maršalas, para ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą.