grupe

Italų ateiviai

1 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojelavičius vaizdavo italų ateivius kaip sumaniai veikusius Lietuvoje, kur ateiviai ir vietiniai gyventojai galiausiai susivienijo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 59

Italai rodėsi esą tokie gabūs ir veikė taip sumaniai, kad jų vidaus padėtis tapo gana tvirta, o tarp sąjun­ gininkų nekėlė nei neapykantos, ne įtarimo. Neilgai trukus ateiviai ir vietiniai gyventojai visiškai susivie­ nijo: abi tautos panoro turėti bendrą valstybę, o lie­ tuviai patys netgi sutiko pasiduoti ateivių valdžiai. Kaip po kelių šimtmečių vokiečiai ginklu užgrobė Li­ voniją, o kiti vėliau Prūsiją, taip italai ypatingu su­ manumu ir būdo meilumu užėmė Lietuvą.
c-168787Citatos

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 58

Galimas daiktas, alanai, arba herulai (kurie,\nistorijos žiniomis, tuo metu ėjo Italijos stovyklose ka­\nro tarnybą), pirmieji pradėjo: ilgėdamiesi taikos, jie\npasitraukė iš tėvynės ir pasuko į tas žemes, kurios\nbuvo tinkamiausios įsikurti ir neniokojamos karų. Pa­\ngaliau nesvarbu, dėl kokios dingsties, reikalo ar būti­\nnybės jie leidosi į tokį tolimą kelią, vieną dalyką se­\nnoliai atkakliai tvirtina: ateivių italų esą buvę penki\nšimtai kilmingųjų. Pagal kilmę bei karinius nuopelnus\nbuvo vardijami vadai: Palemonas, arba Publijus Libo-\nnas, herbo Stulpai,\nJulijonas\nDausprungas;,\nkurio\n59\n\n## Puslapis 58\n\ngiminės herbas Kentauras, Prosperas Cezarinas — her­\nbo Stulpai, Ursinas bei Hektoras — herbo Rožės, arba\nRožynas.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Iš tiesų ne be pagrindo spėjama, kad jie atvykę iš Insubrijos bei Li- gurijos. Sako, ligi mūsų die- IS k u r tie italai ir nų šiose Italijos žemėse te- k a d a a tv y k o } L ietu- beliko šeimų, kurių pavardės vą? bei herbai giminingi. Vėliau Berengaras, italams iš visų jėgų suskatus, buvo nuverstas nuo sosto, bet, trokšda­ mas priešams tuo pačiu atseikėti, jis, sako, suleidęs į savo paties kraštą hunus, kurie, Ticino miestą sulygi­ nę su žeme, nusiaubė nelyginant laukiniai visą žemę, pridarę galybę neregėtų negirdėtų piktadarysčių, nevil- tin nugramzdino ir bėgti pas- 924 m e ta i katino tuos, kurie jau anks­ čiau, bėdų prispausti, norėję palikti Italiją. Taigi šitie arba kiti (apskritai nieko ne­ drįstu tokiu neaišku reikalu tvirtai sakyti), Venedų, arba Baltijos, jūra įplaukę neplačiu sąsiauriu į Kuršių įlanką, palei krantą nusigavo į Nemuno, arba Chrono, žiotis, kur upė, ilgai tekėdama per Rusią, Lietuvą ir Prūsiją, išsilieja sutelkusi vandenis dvylika atšakų.