XIII amžiuje Šiaurės ir Baltijos jūrose įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinama Hanza.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han- za. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą. Hanzos pirklių prekybos centras Bal- tijos jūroje buvo Visby miestas Gotlando saloje; šiaurėje prie Hanzos prisidėjo D. Naugardas (žiūr. 28—30 psl.).
Hanza Kaune ir Polocke įsteigė savo agentūras, vadintas pirklių kontoromis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė\nsavo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus\ncentras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie-\njų didelių upių santakas.
1416 m. Hanzos vadovybė įsikišo, kai Dorpatas uždraudė prekybą su Naugardu, bet turėjo sutikti su Dorpato draudimu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 268
Naugardu, tiek pat kar\ntų Dorpatas su šiuo miestu nutraukdavo visus santykius, rem\ndamas Lietuvos interesus. Vieną kartą, kai Dorpatas uždraudė\nprekybą su Naugardu (1416), buvo įsikišusi į tą reikalą Hanzos\nvadovybė, kuri turėjo tačiau Dorpatui nusileisti ir su jo draudi\nmu sutikti. Ir šis žygis buvo padarytas ne be Lietuvos politinės\nįtakos^3 ).
Vytauto laikų Lietuva buvo kraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir kiti pirkliai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Taigi, Vytauto laikų Lie\ntuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių\nbuvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių. Ji buvo\nkraštas, kurio negalėjo aplenkti Hanzos ir k. pirkliai, ir jau prie\nVytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė\njo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau\nišsiplėtė ir sutvirtėjo.
XIII amžiuje vokiečių miestai sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 21-22
XIII amžiuje, nesiliaujant vaidams su baronais pasauliečiais dėl pre kybos saugumo, vokiečių miestai užmezgė glaudesnius ryšius vieni su kitais, sudarė prisiekusiųjų sąjungas, žinomas Hanzos vardu. Jų veikla vis labiau plėtėsi, net toli į šiaurę nutolę mies tai, net slaviškieji, ėmė prie jų šlietis. Prie karinės sąjungos, 1241 m. Hamburgo sudarytos su Liubeku, tam tikru požiūriu priklausė D ## Puslapis 22 ĮVADAS Krokuva, Kališas ir Naugardas.
Veliuonos derybose dalyvavo Liubeko ir Stralsundo atstovai, nes Vytauto ir Ordino nesantaika trukdė Hanzai susisiekti su Lietuva.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 267
Šiose derybose dalyvavo ir Hanzos\nmiestų atstovai (Liubeko ir Stralsundo), kaipo suinteresuoti\nVytauto ir Ordino nesantaika, trukdžiusia Hanzai susisiekti su\nLietuva Vokiečių Ordino žemėmis. Atvyko jie Ordino kviečia\nmi, kad palaikytų jo pusę.
Gediminas per rygiečius kreipėsi į Hanzos miestus ir kvietė amatininkus, pirklius, žemdirbius bei riterius vykti į Lietuvą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 86
Per rygiečius jis kreipėsi į Hanzos mies-\ntus, tikindamas, kad norįs gyventi taikoje su krikščionimis, ir\nkvietė amatininkus, pirklius, žemdirbius ir riterius vykti į Lie-\ntuvą; visiems žadėjo savo globos ir paramos įsikurti. Kad nelai-\nkytų jo užsispyrėliu pagonim, jis, be to, pranešė, kad jo valstybėje\njau esą krikščionių, vienuolių, turinčių ir savo bažnyčių; jis pats\npastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.
Hanza dviejuose prekybos centruose veikiai įsteigė savo agentūras, vadintas pirklių kontoromis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 180
Abiejuose tuose centruose Hanza veikiai įsteigė savo agentūras (vadinamąsias pirklių kontoras). Ypač svarbus centras buvo Kaunas: mat, prekybai labai patogi jo vieta — dvie- jų didelių upių santakas. Lietuvos prekybą varžant ordinui, užgrobusiam upių žiotis, didelė dalis pietų Lietuvos prekių ėmė plaukti per Lenkiją, — kai su šia prasidėjo Lietuvos santykiai.
Hanzos miestų tinklui priklausė Kauno miestas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 12
Todėl kai kas yra sakęs: „Jei Šveicarijai būdinga aukšti kalnai, Italijai – meno kūriniai, Suomijai – ežerai, o Lietuvą reikė- tų pavadinti kraštu, kuriame labai pavojinga gyventi mažai tautai.“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.
Rygiečiai Hanzos sąjungoje skundė Vytautą sulaužius jų patvirtintą sutartį su Polocku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 266
Dėl to rygiečiai kėlė balsą Hanzos\nsąjungoje (Liubeke, Rostoke), skųsdami Vytautą sulaužius jų\npatvirtintą sutartį su Polocku. Bet Vytautas jiems atsakė, kad\njis pats su jais jokios sutarties nedarė.
XIII amž-je visos šiaurinės Europos prekybą suėmė į savo rankas vokiečių miestų sąjunga, vadinamoji Hanza.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 43
Kad iš tikro buvo varoma pre- kyba su Bizantija ir kitais Juodosios ir net Viduržemio pajū- rio kraštais, liudija senoviniai tų kraštų pinigai, randami Lie- tuvos piliakalniuose, kapuose ir senųjų sodybų vietose. XIII amž-je visos šiaurinės Europos prekybą suėmė į sa- vo rankas vokiečių miestų sąjunga, vadinamoji Hanza. Vi- same Baltijos pajūry vokiečiai buvo įsikūrę savo miestų ar bent prekyviečių, kur mainėsi prekėmis su vietos gyventojais.
Hanzos miestų atstovų suvažiavimas Liubeke Gedimino laiškus sutiko labai palankiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 87
Bet ne visur ordinui sekėsi agitacija. Hanzos miestų atstovų suvažiavimas Liubeke Gedimino laiškus sutiko la- bai palankiai. Jei jis krikštytųsi, Hanzos miestai sutiko pa- dengti net pusę krikšto išlaidų.
Tad turėjo laiko įgyti ir tobulinti savo laisves, bemaž prilygstančias laisviausiems Hanzos lygos miestams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų. Tad turėjo laiko įgyti ir tobulinti savo laisves, bemaž prilygstančias laisviausiems Hanzos lygos miestams. Ne mažiau svarbi priežastis, lėmusi menką miestiečių luomo reikšmę Lietuvoje, buvo tame krašte ilgai užsilikusi pagonybė, o podraug šalinimasis nuo visos Europos, kuri jau keturis amžius buvo krikščioniška, išskyrus Lietuvą.
Gedimino laiškas Hanzos miestams skirtas Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Sietino ir Gotlando miestų reikalų valdytojams, tarėjams ir piliečiams, taip pat pirkliams bei amatininkams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 557
(Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rutėnų karalius, \nZemgalijos valdovas ir kunigaikštis, gerbiamiems vyrams, \nrūpestingiems ir garbingiems Liubeko, Rostoko, Zundo, \nGreifsvaldo, Sietino ir Gotlando [miestų] reikalų valdyto\njams, tarėjams ir piliečiams, pirkliams ir įvairios padėties \namatininkams [siunčia] pasveikinimą ir savo karališką \nmalonę bei palankumą.
Lukas Davidas praneša, kad tuometinis magistras prikaišiojo rygiečiams dėl Gedimino laiškų paskleidimo po Hanzos miestus, tačiau apie laiškų neautentiškumą neužsimena.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 565
Lukas Davidas (t. V.— P. 236) \npraneša, kad tuometinis magistras prikaišiojo rygiečiams, jog Gedi\nmino laiškus paskleidė po Hanzos miestus, bet jis nė žodžio nesako \napie jų neautentiškumą.