Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 209
Šį sumanymą, kaip sako Prochaska, smarkiai rėmęs ir Vytautas; jis priėmė jauną Fridriką savo dvare ir jį vaišino. Kuriuo tikslu buvo rodomas toks palankumas šiam naujam kandidatui į lenkų karalius ir į Lietuvos siuzerenus, sunku pasakyti. Galima tik spėt: arba Vytautas manė atsikratyti Lenkija su visa jos unija, ėmus valdyti kitai, ne Gedimino dinastijai; arba dar labiau norėjo sustiprinti savo teises globoti Lenkiją?
Su Krėvės unija sutiko ne visi Gediminaičiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 50
Su Krėvės unija ne visi Gediminaičiai sutiko: nepasirašę Krėvės akto, matyt, turėjo laisvas rankas.
Vytautas panaikino didžiąsias Gediminaičių kunigaikštijas ir paliko jiems tik smulkesnius valdinius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).
Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ). Valdant sritis per savo vietininkus Vytautui laikyti jas savo žinioje buvo daug lengviau, nors sričių savarankiškumas ir nebuvo naikinamas. Didžiojo kunigaikščio valdžia tapo nepalyginamai stipresnė, gavo daugiau medžiaginių išteklių palaikyti valstybės vidaus vienybei bei vienodumui.
Vytautui panaikinus stipriąsias kunigaikštijas, Gediminaičiai nepajudinti liko tik Mstislavlyje ir Pinske.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Tuo būdu Vytautas panaikino stipriąsias Polocko, Vitebsko, Smolensko, Sievero, Naugardėlio, Kijevo, Volynijos ir Podolijos kunigaikštijas. Gediminaičiai beliko nepajudinti tik Mstislavly ir Pinske.Visi gi kiti gavo valdyti palyginti smulkutes kunigaikštijas ir priklausė valsčių, o ne sričių kunigaikščių rūšiai^4 ).
Palemono legenda tapo pagrindu lietuvių ir rusėnų bajorijai savo kilmę sieti su Palemono tradicija arba Gediminaičių dinastija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Lietuvos metraščiuose sukurta atvykusio iš Romos Palemono ir jo ainių legenda tapo pagrindu ne tik lietuvių, bet ir rusėnų bajorijai vesti savo kilmę Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių dinastija. Taip įvairiakilmė ponija formavo bendros savimonės „lietuvių nacijos“ ponų sluoksnį.
Daugumas Gediminaičių pačioje Vytauto valdymo pradžioje pasirodė jam nepaklusnūs.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Daugumas Gediminaičių dėl to pasirodė jam nepaklusnūs pačioje valdymo pradžioje. Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ).
Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atstovas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus.
XIII a. pabaigoje Lietuvos istorijoje iškilo lietuvių kilmės valdovų Gediminaičių dinastija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 31-32
Gediminaičių dinastijos iškilimas XIII a. pabaigoje minimi dar šie Lietuvos didieji kunigaikščiai: Butigeidis, po jo – šio brolis Butvydas, dar vėliau – Butvydo sūnus Vytenis. Tai buvo naujas reiškinys Lietuvos istorijoje – sostą paveldi tos pačios giminės žmonės – broliai arba sūnūs. Taigi susiformavo sosto
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
XIII a. pabaigoje į Lietuvos istoriją įžengė garsiausia lietuvių kilmės valdovų – Gediminaičių dinastija. Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atstovas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus.
Mirus paskutiniam Gediminaičių dinastijos valdovui Zigmantui Augustui, Lietuva ir Lenkija galėjo rinktis atskirus valdovus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 270
Tačiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas Augustas, baigė savo gyvenimą be jokio įpėdinio, abi valstybės savo sumetimais galėjo išsirinkti sau atskirus valdovus, kurie galėjo būti vienas kitam net priešingi — iš skirtingų kraštų galėjo atsinešti ir skirtingus politinius siekimus.
Gediminaičių dinastijos Jogailos palikuonių teisės į sostus buvo pripažįstamos iš tradicijos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 270
Tuo būdu, be jokių sutarčių, tarp abiejų valstybių faktiškai buvo personalinė unija. Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo). Tačiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas Augustas, baigė savo gyvenimą be jokio įpėdinio, abi valstybės savo sumetimais galėjo išsirinkti sau atskirus valdovus, kurie galėjo būti vienas kitam net priešingi — iš skirtingų kraštų galėjo atsinešti ir skirtingus politinius siekimus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 270
Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo). Tačiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas Augustas, baigė savo gyvenimą be jokio įpėdinio, abi valstybės savo sumetimais galėjo išsirinkti sau atskirus valdovus, kurie galėjo būti vienas kitam net priešingi — iš skirtingų kraštų galėjo atsinešti ir skirtingus politinius siekimus. Tuo būdu abi valstybės galėjo nueiti visiškai skirtingais keliais.
Dauguma Gediminaičių Vytautui valdymo pradžioje pasirodė nepaklusnūs.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Daugumas Gediminaičių dėl to pasirodė jam nepaklusnūs pačioje valdymo pradžioje. Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ).
Dalį kunigaikštijų valdė Gediminaičiai, o kitas valdė Riurikaičiai ir įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 300
Visas tas valstybėles vienijo tik priklausomybė didžiajam kunigaikščiui. Šiaip kiekviena jų gyveno savo gyvenimą ir nebuvo suglausta į vieną glaudų politišką vienetą. Vienos tų kunigaikštijų buvo valdomos rusų kilmės kunigaikščių (Riurikaičių), kitos Gediminaičių ir pagaliau keletą smulkių kunigaikštijėlių valdė įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai, kurių giminių pradžia nyksta amžių glūdumose.
Gediminaičiai buvo pasidaliję tarp pagonybės ir graikų krikšto, kai sprendėsi Lietuvos krikšto kryptis.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 299
1387 m. žygis buvo nuostabus, prisimenant, kaip po Kęstučio mirties ant peilio ašmens vartėsi klausimas, ar Lietuva galutinai neapsispręs už stačiatikių tikėjimą. Kai Gediminaičiai buvo išsidalinę tarp pagonybės ir graikų krikšto, bereikėjo tik didžiojo kunigaikščio žingsnio, kuriuo butų turėję pasekti lietuvių kilmingieji ir visa tauta. Bet nuolat kabantis vokiečių ordino pavojus per visą XIV amžių buvo buvęs akstinas vesti derybas ir kokiu nors būdu priimti priešo išpažįstamą, t. y. vokiškąjį tikėjimą.
Iš lietuvių tautos buvo kilusi ir valdančioji Gediminaičių šeima.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 305
Plačiosios valstybės kūrėjai buvo lietuviai. Iš lietuvių tautos buvo kilusi ir valdančioji Gediminaičių šeima. Įvairiais vardais besivadinančios rytinių slavų kiltys, iš kurių susiformavo vėliau gudų ir ukrainiečių tautos, buvo užimtos ir pajungtos Lietuvos valstybei didžiųjų Vilniaus kunigaikščių (Gedimino, Algirdo).
Kiti Gediminaičiai valdė Turovo-Pinsko kunigaikštijoje, Podolėje, Zaslavlyje ir Volinijoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Dalimis buvo aprūpinti ir visi kiti Gediminaičiai. Senojoje Turovo — Pinsko kunigaikštijoje, arba Polesėje sėdėjo Algirdo brolio Narimanto sūnus. O Podolėje įsigyveno kito Gediminaičio — Karijoto vaikai. Netoliese nuo ten, būtent, Zaslavlyje (tarp Volinijos ir Podolės) valdė Jaunučio sūnus. Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Po Gediminaičių dinastijos išmirimo 1572 m. abiejų tautų politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 45
Bet buvo ir dideliai varganų bei sunkių bendrų momentų (karai su švedais, karai su Maskva, kazokų maištai). Nuo Gediminaičių dinastijos išmirimo (1572) « abiejų tautų » (« obojga narodów ») politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje (« rzeczpospolita »). Jos svarbiausias ir pavojingiausias kaimynas pasidarė didysis Maskvos kunigaikštis Jonas IV-sis, jau 1547 m. priėmęs caro titulą.
Kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254-255
Bet Kęstutis vis dėlto gavo didesnes teises negu kiti jo broliai ir brolėnai. Jis pats betarpiškai galėjo savo sūnums paskirstyti dalis, savo valdose turėdamas paveldėjimo teises, kai^1 (^1) **PSRL, 18, 93 p.** (^248) n skyrius: valstybės iškilimas kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. Anot Lietuvos Metraščio, Algirdas ir Kęstutis susitarė, jog ateityje bendromis jėgomis įsigytos žemės turės būti pasidalintos pusiau^2.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 255
(^1) **PSRL, 18, 93 p.** (^248) n skyrius: valstybės iškilimas kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. Anot Lietuvos Metraščio, Algirdas ir Kęstutis susitarė, jog ateityje bendromis jėgomis įsigytos žemės turės būti pasidalintos pusiau^2. Pagal tą susitarimą Kęstutis buvo Algirdo padėjėjas.
Kęstutis turėjo didesnes teises negu kiti Gediminaičiai, kurie savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 254-255
Bet Kęstutis vis dėlto gavo didesnes teises negu kiti jo broliai ir brolėnai. Jis pats betarpiškai galėjo savo sūnums paskirstyti dalis, savo valdose turėdamas paveldėjimo teises, kai^1 (^1) **PSRL, 18, 93 p.** (^248) n skyrius: valstybės iškilimas kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. Anot Lietuvos Metraščio, Algirdas ir Kęstutis susitarė, jog ateityje bendromis jėgomis įsigytos žemės turės būti pasidalintos pusiau^2.
Pasak knygos „Lietuvos istorija“, Lietuvos metraščiuose sukurta Palemono ir jo ainių legenda tapo pagrindu lietuvių ir rusėnų bajorijai savo kilmę vesti Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių dinastija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Lietuvos metraščiuose sukurta atvykusio iš Romos Palemono ir jo ainių legenda tapo pagrindu ne tik lietuvių, bet ir rusėnų bajorijai vesti savo kilmę Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių dinastija.
Leidinyje „Lietuvos istorija“ Gediminas, valdęs 1316–1341 m., vadinamas garsiausiu dinastijos atstovu ir teigiama, kad šis Vytenio brolis davė dinastijai vardą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.). Gediminas nebuvo pirmas šios dinastijos atstovas, tačiau būtent jis istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus.
Vytauto laikais viena rytinių kunigaikštijų dalis buvo valdoma Gediminaičių greta Riurikaičių ir kitų lietuvių kilmės kunigaikščių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 300
Vienos tų kunigaikštijų buvo valdomos rusų kilmės kunigaikščių (Riurikaičių), kitos Gediminaičių ir pagaliau keletą smulkių kunigaikštijėlių valdė įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai, kurių giminių pradžia nyksta amžių glūdumose.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 300
Visas tas valstybėles vienijo tik priklausomybė didžiajam kunigaikščiui. Šiaip kiekviena jų gyveno savo gyvenimą ir nebuvo suglausta į vieną glaudų politišką vienetą. Vienos tų kunigaikštijų buvo valdomos rusų kilmės kunigaikščių (Riurikaičių), kitos Gediminaičių ir pagaliau keletą smulkių kunigaikštijėlių valdė įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai, kurių giminių pradžia nyksta amžių glūdumose.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 301
Daugumas Gediminaičių dėl to pasirodė jam nepaklusnūs pačioje valdymo pradžioje. Bet Vytautas su jais nedarė ilgų ceremonijų. Pritariamas Jogailos, jis pirmiausia atėmė valdomą Sievero žemę iš Dimitro Kaributo, vėliau suvaldė nepaklusnų Podolijos kunigaikštį Karijoto sūnų Teodorą, Volynijos kunigaikštį Liubarto sūnų Teodorą, Kijevo kunigaikštį Algirdo sūnų Vladimirą ir pagaliau kelis kartus turėjo ramdyti (net laikyti kalėjime) neramųjį Jogailos brolį Švitrigailą^2 ).
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 50
Tas lenkų reikalavimas buvo patenkintas. Bet nauji įvykiai, kaip toliau pamatysim, privertė lenkus leisti Vytautui ir Skirgailai grįžti į Lietuvą. Su Krėvės unija ne visi Gediminaičiai sutiko: nepasirašę Krėvės akto, matyt, turėjo laisvas rankas.
Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys buvo susiję su žinomiausiomis Europos monarchijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 264
Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybininkų, audėjų, auklių, inžinierių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 264
Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai suteikusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybininkų, audėjų, auklių, inžinierių.
XIII a. pabaigoje į Lietuvos istoriją įžengė Gediminaičių dinastija.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 92
XIII a. pabaigoje į Lietuvos istoriją įžengė garsiausia lietuvių kilmės valdovų – Gediminaičių dinastija. Dinastijos vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.). Jis buvo ne pirmas šios dinastijos atstovas, tačiau būtent Gediminas istoriniu vaidmeniu užgožė savo pirmtakus. Valda
Vėliau, išmirus Palemono įpėdiniams ir sekančios Kentauro herbo dinastijos ku nigaikščiams, Lietuvos sostas atitekęs pirmajam Gediminaičių dinastijos valdovui Vyteniui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 7
Vėliau, išmirus Palemono įpėdiniams ir sekančios Kentauro herbo dinastijos kunigaikščiams, Lietuvos sostas atitekęs pirmajam Gediminaičių dinastijos valdovui Vyteniui.