Įstojusi į ES Lietuva galėjo Briuselyje reikšti savo poziciją ir turėjo savo komisarą bei 12 europarlamentarų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 262
Lietuva, įstojusi į ES, gali Briuselyje reikšti savo poziciją įvairiais klau-\nsimais ir net paveikti ES sprendimus – ji turi savo komisarą, Europarla-\nmente – 12 europarlamentarų.
Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos asociacijos sutartis su ES, kuriose pripažintas Baltijos valstybių tikslas tapti ES narėmis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 260
Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos \n(asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą \ntapti ES narėmis.
2004 m. Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 258
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta \nį Jungtinių Tautų (JT) organizaciją, 1991 m. pabaigoje – į JT specializuo-\ntas įstaigas (UNESCO (Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), TDO \n(Tarptautinė darbo organizacija) ir kt.), 1993 m. priimta į Europos Tarybą \n(ET), o 2004 m. – ir į svarbiausias organizacijas – karinę Šiaurės Atlanto \nsutarties organizaciją ir ekonominę organizaciją – Europos Sąjungą.
Lietuvos aukštosios mokyklos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 255
klos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų \nprogramose.
Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikūrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 260
Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikū-\nrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas. 1990 m. gruodžio 14 d. Baltijos \nšalių vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos eko-\nnominę bendriją (EEB), prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę \nir kultūrinę paramą teikti ne per Sovietų Sąjungą, o tiesiogiai.
2013 m. Lietuva turėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, apibūdintai kaip laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 10
1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, \n2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, \n2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Są-\njungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui.
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojams.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 261
Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gy-\nventojų atžvilgiu. Visų šalių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai.
2003 m. Atėnuose Algirdas Brazauskas ir Antanas Valionis pasirašė Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 261-262
Atėnai: 2003 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašo stojimo į Europos Sąjungą sutartį L I E T U V O S I S T O R I J A 262 Lietuva, įstojusi į ES, gali Briuselyje reikšti savo poziciją įvairiais klau- simais ir net paveikti ES sprendimus – ji turi savo komisarą, Europarla- mente – 12 europarlamentarų. Taigi, nors pavienės šalies įtaka ES spren- dimams nedidelė, Vidurio ir Rytų Europos šalių pozicijoms tam tikrais atvejais sutapus, jų kolektyvinė galia gali gerokai padidėti.
2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 21
Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 21 Sovietų Sąjungos aneksiją ir perestroikos bei naujo Atgimimo sąlygomis atkurti Nepriklausomybę. Ir dar labai svarbu žinoti – 2004 m. Lietuva tapo ES ir NATO nare.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir įgijo teisę kurti savo bei žemyno ateitį su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 260
Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 262
ES ir toliau griežtai laikantis savo nustatytų kriterijų, Lie- tuva pamažu nusileido – strateginiai šalies tikslai buvo pernelyg svarbūs. Sėkmingai dalyvaudama įvairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietu- va akivaizdžiai sustiprino savo saugumą ir tarptautinį statusą, sutvirtė- jo ekonomiškai. Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.