Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
11 teiginių11 įrašų2 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 teiginių
Įstojusi į ES Lietuva galėjo Briuselyje reikšti savo poziciją ir turėjo savo komisarą bei 12 europarlamentarų.
PDF 262
Lietuva, įstojusi į ES, gali Briuselyje reikšti savo poziciją įvairiais klausimais ir net paveikti ES sprendimus – ji turi savo komisarą, Europarlamente – 12 europarlamentarų.
Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos asociacijos sutartis su ES, kuriose pripažintas Baltijos valstybių tikslas tapti ES narėmis.
PDF 260
Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.
2004 m. Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.
PDF 258
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų (JT) organizaciją, 1991 m. pabaigoje – į JT specializuotas įstaigas (UNESCO (Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), TDO (Tarptautinė darbo organizacija) ir kt.), 1993 m. priimta į Europos Tarybą (ET), o 2004 m. – ir į svarbiausias organizacijas – karinę Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir ekonominę organizaciją – Europos Sąjungą.
Lietuvos aukštosios mokyklos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose.
PDF 255
klos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose.
Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikūrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas.
PDF 260
Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikūrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas. 1990 m. gruodžio 14 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos ekonominę bendriją (EEB), prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per Sovietų Sąjungą, o tiesiogiai.
2013 m. Lietuva turėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, apibūdintai kaip laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimas.
PDF 10
1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, 2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, 2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Sąjungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui.
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojams.
PDF 261
Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojų atžvilgiu. Visų šalių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai.
2003 m. Atėnuose Algirdas Brazauskas ir Antanas Valionis pasirašė Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
PDF 261-262
Atėnai: 2003 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašo stojimo į Europos Sąjungą sutartį
2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.
PDF 21
Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 21 Sovietų Sąjungos aneksiją ir perestroikos bei naujo Atgimimo sąlygomis atkurti Nepriklausomybę. Ir dar labai svarbu žinoti – 2004 m. Lietuva tapo ES ir NATO nare.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir įgijo teisę kurti savo bei žemyno ateitį su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
PDF 260
Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.
PDF 262
ES ir toliau griežtai laikantis savo nustatytų kriterijų, Lietuva pamažu nusileido – strateginiai šalies tikslai buvo pernelyg svarbūs. Sėkmingai dalyvaudama įvairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietuva akivaizdžiai sustiprino savo saugumą ir tarptautinį statusą, sutvirtėjo ekonomiškai. Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.