Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrę Žemaitijos inteligentai plėtojo aukštąją kultūrą lietuvių ir žemaičių kalba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.
Etninių lietuvių tautinis kultūrinis sąjūdis prasidėjo po bajorų bandymų atkurti prarastą valstybę per Napoleono karus ir sukilimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 99
Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. Šiuo laikotarpiu prasidėjo ir etninių lietuvių tautinis kultūrinis sąjūdis. Po kelių dešimtmečių jis atsinaujino ir virto politiškai reikšminga jėga, o etniniai lietuviai, arba lietuvių liaudis – savarankiška kultūrine ir politine bendruomene, 1905 m. pareikalavusia autonomijos.
Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus aplinkos inteligentai laikomi etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Jau tuomet pripažinta, kad tai yra aukštos meninės prabos, visuotinę vertę turintis kūrinys. Vilniaus universiteto aplinkoje susibūrė grupelė daugiausia iš Žemaitijos kilusių inteligentų (Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir dar vienas kitas), kurie susitarė kryptingai plėtoti aukštosios kultūros kūrimo lietuvių (žemaičių) kalba darbą, o sykiu rūpintis lietuvių ir žemaičių liaudies švietimu jų gimtąja kalba (nors žemaičius kai kas tuomet laikė atskiru, etniniams lietuviams giminingu etnosu, bet jie patys save laikė vieno dvilypio lietuvių-žemaičių etnoso dalimi). Ši grupelė ir laikoma etninių lietuvių tautinio kultūrinio sąjūdžio pradininkais.