Rusijos imperijoje estai turėjo kultūrinių galimybių ir švietimo sąlygų, kurių siekė etniniai lietuviai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų\ntautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos\npozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent\njau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos\nimperijoje turi latviai ir estai.
1260 m. Klaipėdoje estai minimi tarp Ordino prievarta buriamų karių iš užgrobtų žemių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 28
Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo\nsutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių\nordinų pajėgos, broliai riteriai ir\ni 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių\n“prievarta buriami kariai (prūsai -\npamedėnai, notangai, varmiai, sem-\nbai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš\nVokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino\nbrolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo-\nmenė, vadovaujama švedų kunigaikščio\nKarolio, turėjusio dar savo būrį.
Broliams puolant lietuvius, estai kartu su kuršiais pasitraukė iš mūšio lauko.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 28
Tolesnės\nkovos eigoje „broliams puolant lietuvius“,\nkuršiai „ėmė trauktis, kai estai tai pamatė,\ndrauge bėgti suskato, palikę mūšio lauką“.\n\nOrdino pajėgos „pagonių būrių“ buvo\napsuptos.
Narbutas rašė, kad laisvės, malonumų ir džiaugsmo deivę Lietuvą tebežinojo lietuviai, latviai ir estai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 127
127\n\n## Puslapis 127\n\nLietuva į.Liethua)\nLaisvės, malonumų, džiaugsmo deivė. Ją tebežino lietu\nviai, ypač senojoje Trakų vaivadijoje, latviai ir estai.
Narbutas estų pavadinimą laikė gotišku ir kildino iš žodžio „Ėst“ arba „Aest“, reiškiančio rytus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 88
Tačiau vėl pažvelkime į mūsų Baltijos že mes, kur gyveno tauta, vadinama estais. Sis pavadini mas, be abejo, gotiškas ir kildinamas iš žodžio Ėst arba Aest ir reiškia rytus. Šiuos kraštus pirmieji atrado skan dinavai ir pradėjo naudotis tų atradimų vaisiais, todėl pagrįstai galima manyti, jog jie ir davė šiai žemei pava dinimą. Tad, kai tik raštinga Europa pažino skandinavus, arba gotus, ir jų atradimus, pradėtas vartoti šis pavadi nimas, kuris buvo taikomas visai Baltijos jūros pakran tei nuo Vyslos iki Nevos.
Narbutas iš Pitėjo aprašymo sprendė, kad jo laikų Prūsijos gyventojai nesivadino estais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 89
Iš išlikusių istorinių padavimų apie Estiją seniausias yra Masilijos keliautojo Kitėjo*, kuris šalia gotonų mini estus2. Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.
Narbutas rašė, kad nuo Tacito iki Teodoriko Didžiojo apie estus nėra žinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 91
80 Vėlesni padavimai. Apie estus nėra žinių nuo Tacito laikų iki Teodoriko Didžiojo, turėjusio santykių su Bal tijos jūros pakrančių gyventojais, kurie prekiavo gintaru ir buvo vadinami estais2. Vėliau Jordanas, gotų istorikas, daugiausia rėmęsis Kasiodoru ir veikiausiai jį perdirbinė jęs, mini estus, kurie taip pat gyveną jūros pakrantėje3. Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germana- riko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4.