grupe

Egiptiečiai

8 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 9 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–9 iš 9 rodomų įrašų

t-001aukstas

Egiptiečiai buvo viena tautų, su kuriomis gilioje senovėje Lietuvos tauta turėjo pažinčių ir prekiavo.

Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

PDF 43

Lietuvos tauta, gyvendama pietinėj įšleitėj tarp upių Isterio, arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio\nvisu šiaurės Uksiniu pamariu, noris įvairiais vardais vadinama, vienok buvo didžiai garsi gilioj\nsenovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis,\npenicijonimis.
t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai pietiniuose Europos pakraščiuose rado kitokių polinkių žmones.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 80

Tokia pat dvasia gyveno dau­\ngybė senųjų Azijos tautų.\nPrieš 2000 metų iki krikščioniškosios eros, kai egiptiečiai\npradėjo bendrauti su pietiniais Europos pakraščiais, jie tenai\nrado visai kitų polinkių žmones, kuriems lemtis lėmė iškilti\nvisose srityse. Mat vos Europos tautos pasiekė tam tikrą civili­\nzacijos lygį, jose atsiskleidė genijus, visiškai kitoks, negu civili­\nzuotų Azijos ir Afrikos gyventojų - jis milžiniškais žingsniais\n80\n\n## Puslapis 80\n\npakilo siekti šviesos.
t-003vidutinis

Narbutas aiškino, kad egiptiečiai prie iš chaldėjų perimto dangaus kūnų garbinimo pridėjo nemirtingais laikytų asmenų dievinimą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 83

Egiptiečiai, giliai nugrimz­\ndę į gamtos pažinimą, arba į pasaulio fizinį kintamumą, prie\ndangaus kūnų garbinimo, tuoj pat perimto iš chaldėjų, pridė­\njo asmenų, laikytų nemirtingais, dievinimą. Pagaliau dėl dau-\nAntilucretius. - L. 9. - V. 897.\n83\n\n## Puslapis 83\n\ngybės savo žynių smulkmeniškiausių svarstymų jie ėmė laikyti\ndievybėmis menkiausius daiktus - net taip, kad tie išminčiai\nįsakė vargšams žmonėms keliaklupsčiauti prieš žvėris, paukš­\nčius, šliužus, augalus.
t-004vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai, finikiečiai, graikai ir romėnai pasakojo apie Plutono vedybas su pagrobtos deivės dukterimi.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 107

Čia tik pažymėsime, kad visose tautose, kuriose žinomas Plu­ tonas, jis apvesdinamas su pagrobtos į pragarą deivės dukteri­ mi. Egiptiečiai, finikiečiai, graikai, romėnai pasakojo tą patį. Indai, kurių Plutonas vadinamas Mahadevu, priskiria jam žmo­ ną, vardu Kali.
t-005vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai turėjo Kamefius, o Georgi juos siejo su japonų Kami ir slavų Tryzna.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 113

Dar atkreipkime dėmesį, kad beveik kiekvienas bent kiek\nsusiformavęs stabmeldiškas tikėjimas yra turėjęs savo trejybę.\nIndų trejybė - Brahma, Višnus ir Siva. Egiptiečiai turėjo savo\nKamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, vi­\nsiškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką\nslavų Tryzną.
t-006vidutinis

Narbutas rašė, kad egiptiečiai, chaldėjai, persai, graikai, romėnai ir kitos tautos ugnį garbino kaip dievybę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 223

Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau­ dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
t-007vidutinis

Narbutas nurodė, kad Herodotas ir Strabonas egiptiečius bei finikiečius laikė pirmaisiais šventyklų dievams statytojais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 264

Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar­\nto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už\nXVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų\nrandame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką\nsu kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš­\nčiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan­\nkiausiame miške ar nuošaliausiose vietose.\nŠventyklos\nHerodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai\npirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku­\nriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar\nilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo\nkalnai.
t-008vidutinis

Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 203

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau­ gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu­ vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
c-008Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Kadangi tie kolchai turėjo santykių su egiptiečiais ar priiminėjo juos, jų kolonijų ar tik pastatyto miesto ar tvirtovės būta šiaurinėje Azovo jūros pakrantėje, tai da­ 1 Ritter Carl. Die Vorhalle europäischer Völkergeschichten. Ber­ lin, 1820. 42 ## Puslapis 42 vė pagrindą manyti, kad kolchai išėjo į Egiptą.