Tam tikslui 1932 m. įsikūrė Draugija Užsienio Lietuviams Remti (DULR). Rūpindamasi, kad kraštas palaikytų su išeiviais kuo artimiausią ryšį, draugija padeda į Lietuvą atvykstančioms išeivių ekskursijoms, suartina panašias užsienio lietuvių ir Lietuvos organizacijas, padeda susitikti sportininkams ir pasirodyti menininkams. Stengdamasi pakelti užsienio lietuvių švietimą, DULR rūpinasi lietuviškų mokyklų steigimu, parūpina išeivių mokykloms mokytojų, siunčia išeivių bibliotekoms knygų ir vadovėlių.
Kadangi pagrindinė sąlyga suaugusiems nenutausti yra savos lietuviškos organizacijos ir spauda, tai DULR kiek galėdama stengiasi palaikyti visas tautiškas ir ekonomiškas užsienio lietuvių draugijas ir spaudą. Tam tikslui ji skiria nemaža pinigų ir remia užsienio lietuvių spaudą raštais. Nepaprastai didelę reikšmę užsienio lietuviams turi sava lietuviškoji bažnyčia, lietuviškosios pamaldos.
Kadangi pagrindinė sąlyga suaugusiems nenutausti yra savos lietuviškos organizacijos ir spauda, tai DULR kiek galėdama stengiasi palaikyti visas tautiškas ir ekonomiškas užsienio lietuvių draugijas ir spaudą. Tam tikslui ji skiria nemaža pinigų ir remia užsienio lietuvių spaudą raštais.
Stengdamasi pakelti užsienio lietuvių švietimą, DULR rūpinasi lietuviškų mokyklų steigimu, parūpina išeivių mokykloms mokytojų, siunčia išeivių bibliotekoms knygų ir vadovėlių.
Rūpindamasi, kad kraštas palaikytų su išeiviais kuo artimiausią ryšį, draugija padeda į Lietuvą atvykstančioms išeivių ekskursijoms, suartina panašias užsienio lietuvių ir Lietuvos organizacijas, padeda susitikti sportininkams ir pasirodyti menininkams.
Lietuvių kolonijų užsienyje gausėjo, plėtėsi jų geografija. Neprasigyvenę smulkūs mažažemiai valstiečiai susiviliojo emigracija, daugiausia į Pietų Amerikos šalis, nes JAV įvedė imigracijos kvotas. Per 20 metų iš šalies emigravo apie 100 000 gyventojų, iš jų apie 30 proc. sudarė žydai, vykę į Palestiną, Pietų Afrikos Sąjungą ir JAV. Lietuviai vyko daugiausia į Pietų Amerikos šalis (Argentiną, Braziliją, Venesuelą ir Urugvajų). Jiems padėti ir palaikyti ryšius su tėvyne sukurta Draugija užsienio lietuviams Gen. Antano Gustaičio sukonstruotas ir Kauno aviacijos dirbtuvėse pagamintas lengvasis bombonešis ANBO VIII (1939 m.)
Tarp kitko jis nutarė įkurti Pasaulio Lietuvių Sąjungą). Stengdamasi pakelti užsienio lietuvių švietimą, DULR rūpinasi lietuviškų mokyklų steigimu, parūpina išeivių mokykloms mokytojų, siunčia išeivių bibliotekoms knygų ir vadovėlių. Kadangi pagrindinė sąlyga suaugusiems nenutausti yra savos lietuviškos organizacijos ir spauda, tai DULR kiek galėdama stengiasi palaikyti visas tautiškas ir ekonomiškas užsienio lietuvių draugijas ir spaudą.
Nepaprastai didelę reikšmę užsienio lietuviams turi sava lietuviškoji bažnyčia, lietuviškosios pamaldos. Todėl DULR rūpinasi, kad bent visuose didesniuose užsienio lietuvių centruose būtų lietuvių kunigų, kurie galėtų laikyti lietuviškas pamaldas arba net suorganizuotų savas lietuviškas parapijas. Ji taip pat rūpinasi, kad lietuviai turėtų ir savų lietuviškų maldaknygių.