Dobrynės broliai

PDF 22

„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.

PDF 48

Cezaris176, devyni broliai iš Švedijos, vardu Gamptai177, taip pat Hugonas, vadinamas\nPotyre178, galop brolis Kristijonas, Prūsijos vyskupas, ir broliai Kristaus kariai, tai yra\nvadinamieji Dobrynės broliai. Tačiau prūsai, nutykoję gerą progą, arba nugalabydavo jų\nvadus bei tuos, kurie juos vedė į žygį, arba patys kur toliau nuo savęs nuvydavo; šitaip\nnusimetę nuo savo sprando vergovės jungą, jie grįždavo prie savo pirmykščių paklydimų.

PDF 44-45

Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten. Preroch, Thorandt (SRP, 5, p. 159). Prūsas Preroch minimas 1248 m. dokumente (PUB, 1, 1, Nr. 215). Didžiųjų magistrų jaunesniojoje kronikoje rašoma, kad pagonys pasiuntė lietuvius Preroch ir Corant (Lettouwen Preroch ende Corant — SRP, 5, p. 67) arba tris pasiuntinius, kurių vardai: Lettouwe, Preroch, Corant. Mazovijos kunigaikštis Konradas galėjęs bandyti atsipirkti nuo prūsų antpuolių po 1216—1217 m. iki Mazovijos nusiaubimo 1222 ar 1224—1225 m. (PKD, p. 29—30; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 166 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu. Pirmosios žinios apie Dobrynės ordiną išliko 1228 m. dokumentuose, todėl istoriografijoje šie metai pateikiami kaip Ordino įkūrimo data (CDP, Nr. 19—21; Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 38—40; Benninghoven F. Der Orden..., p. 259—269; HP, 1, 1, p. 428; Górski K. Zakon..., p. 25; Lietuvių karas..., p. 74). Atrodo, kad Ordinas vis dėlto įkurtas anksčiau, vyskupo Kristijono arba netgi jo pirmtako. Daugelis Ordino brolių paėjo iš Meklenburgo, spėjamosios Kristijono gimtinės, riterijos. Kristaus brolių ordinas, kaip vyskupo Kristijono kariai, negalėjo būti apeitas 1223 m. vyskupo ir kunigaikščio Konrado sutartyje (Manteufel T. Papiestwo..., p. 101 104; Zientara B. Sprawy pruskie..., p. 37; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 1235 m. Dobrynės ordinas susijungė su kryžiuočiais. Prūsijos pasienyje bandė kurdintis ir joanitai (XII a. pabaigoje —Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 2), taip pat riterių ordinas iš Kalatravos (Ispanija; Szacherska S. M., Opactwo..., p. 31—35). 167 D.— edificavit; Olivos kronika — tradidit illis (SRP, 1, p. 676) — jiems perdavė. broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė jiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis ir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties padedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.

PDF 44

Apie Kristaus karių ordino brolius\n\n Kai šis kunigaikštis, matydamas savo žemę taip negailestingai varginamą, pagaliau\nsuprato, kad ji pati viena neįstengs apsiginti, jis, Prūsijos žemės vyskupo Kristijono\nir kai kurių savo didikų patariamas, savo žemei ginti ėmė burti brolius, kurie vadinosi\nKristaus kariais166 ir vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju bei žvaigžde; jie tuo\nmetu jau buvo įsikūrę Livonijoje ir palenkę daugelį netikėlių žemių Kristaus tikėjimui;\nminėtasis vyskupas priskyrė šiam ordinui vieną žymų vyrą, vardu Brunonas, o drauge\nsu juo keturiolika kitų vyrų. Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems\n 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis\nįvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten.

PDF 17

Išryškėja kronikoje ir politiniai jos uždaviniai. Dusburgietis bando pateikti savotišką\nkarų prieš prūsus genealogiją, pažymėdamas, kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus\nCezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei\nDobrynės brolių pastangos, tačiau prūsai vėl grįždavę prie savo „klaidų“. Ir štai Teutonų\nordino broliai pradėję su jais naują karą (II, 7).

PDF 44-45

Šitaip viską patvarkius, kunigaikštis pastatydino167 šiems 165 Dusburgietis čia nepateikia Hohenlohės pranešime (jo autorius galėjo remtis įvykių liudytojais) minimų prūsų pasiuntinių vardų: Petraten. Preroch, Thorandt (SRP, 5, p. 159). Prūsas Preroch minimas 1248 m. dokumente (PUB, 1, 1, Nr. 215). Didžiųjų magistrų jaunesniojoje kronikoje rašoma, kad pagonys pasiuntė lietuvius Preroch ir Corant (Lettouwen Preroch ende Corant — SRP, 5, p. 67) arba tris pasiuntinius, kurių vardai: Lettouwe, Preroch, Corant. Mazovijos kunigaikštis Konradas galėjęs bandyti atsipirkti nuo prūsų antpuolių po 1216—1217 m. iki Mazovijos nusiaubimo 1222 ar 1224—1225 m. (PKD, p. 29—30; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 166 Dusburgiečio pasakojimas apie Kristaus brolių, vėliau vadintų Dobrynės ordinu, įkūrimą paremtas Hohenlohės pranešimu. Pirmosios žinios apie Dobrynės ordiną išliko 1228 m. dokumentuose, todėl istoriografijoje šie metai pateikiami kaip Ordino įkūrimo data (CDP, Nr. 19—21; Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 38—40; Benninghoven F. Der Orden..., p. 259—269; HP, 1, 1, p. 428; Górski K. Zakon..., p. 25; Lietuvių karas..., p. 74). Atrodo, kad Ordinas vis dėlto įkurtas anksčiau, vyskupo Kristijono arba netgi jo pirmtako. Daugelis Ordino brolių paėjo iš Meklenburgo, spėjamosios Kristijono gimtinės, riterijos. Kristaus brolių ordinas, kaip vyskupo Kristijono kariai, negalėjo būti apeitas 1223 m. vyskupo ir kunigaikščio Konrado sutartyje (Manteufel T. Papiestwo..., p. 101 104; Zientara B. Sprawy pruskie..., p. 37; Powierski J. Przekaz..., p. 409—410). 1235 m. Dobrynės ordinas susijungė su kryžiuočiais. Prūsijos pasienyje bandė kurdintis ir joanitai (XII a. pabaigoje —Regesta historico-diplomatica Ordinis..., Nr. 2), taip pat riterių ordinas iš Kalatravos (Ispanija; Szacherska S. M., Opactwo..., p. 31—35). 167 D.— edificavit; Olivos kronika — tradidit illis (SRP, 1, p. 676) — jiems perdavė. broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė jiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis ir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties padedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.

PDF 123

Tad Danielius, palikęs Neb- rą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Ru­ siai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pra­ džioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.

PDF 286

Bet ne taip veikiai nusibengė kerštai mozūrų kunigaikščio Konrado su kryžėjais. Sunėrimas brost- vių Dobrynės su kryžėjais buvo jau nubengtas, ku­ rie buvo apsisavinę ne vien Dobrynės pilę, bet ir visais valsčiais, Konradui gyniojant. Ne visai te­ vyko ir pačiam Vilhelmui tame daikte taikinti.

PDF 296

Tuo tarpu kunigaikštis Pamario Sviatopelkas, taikinėjęs ilgą laiką kryžėjams,' kaip minavo jau, nuo šiol, regėdamas vieną dalį Lietuvos tautos nu­ vergta, rados abejotiniu, ailba dvigubiu, dėl kryžė- jų ir nebnorėjo jų bestiprinti tolesniai. Užvis kry­ žeiviams susinėrus su kalavijonimis ir Dobrynės brostviais rodės jam galinčiais, netikėlius nuveikus, paties kraštą užkariauti; užvis dar didesniai krūpa­ vo, matydamas, jog vokyčiai, kurdamies į tą kraštą, naikino tenai kalbą ir apsiėjimus senųjų gyventojų ir į jų vietą savo dobę, kalbą ir būdą veisė ir pla­ tino, *todėl nebkentė jų ir nebnorėjo, idant kryžė- jai tolimesnius kraštus lietuvių ir žemaičių tautos užkariautų. Nuo to kėlės tuojau skaugės, barnės ir kerštai tarp abejų.