grupe

Didžiojo Naugardo respublika

8 teiginiai12 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–15 iš 15 rodomų įrašų

Lietuvių žygiai pasiekdavo Didžiojo Naugardo respublikos plotus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 129

Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.

Nuo XII amžiaus antros pusės ginkluoti plėšiamieji puolimai pasiekdavo Novgorodo prekybos respubliką.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 139

Nuo XII amž. antros pusės yra\nžinomi tokių burių ginkluoti plėšiamieji puolimai iki pat turtingųjų\nprekybos respublikų (Pskovo, Novgorodo) šiaurėje.

Nuo XII a. antros pusės lietuvių ginkluoti būriai rengė plėšiamuosius puolimus iki Pskovo ir Novgorodo respublikų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 139

Nuo XII amž. antros pusės yra\nžinomi tokių burių ginkluoti plėšiamieji puolimai iki pat turtingųjų\nprekybos respublikų (Pskovo, Novgorodo) šiaurėje.
t-004vidutinis

Didžiojo Naugardo gyventojai kasmet mokėjo Vytautui 10 000 auksinų, 40 sunkiųjų žirgų ir kailių duoklę.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Ir didysis kunigaikštis Vytautas paskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­ moną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 . Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy­ tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie­ čiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, ką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai­ liais ".

Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 129

Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.

Algirdas siekė priversti Naugardo respubliką paklusti, nors ji ilgą laiką priešinosi Lietuvos ir Maskvos įtakai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 273

Ilgą laiką panašiai buvo ir su Naugardo\nrespublika, nors Algirdas siekė ją priversti paklusti. Prieš Algirdo\nmirtį ten laimėjo pagaliau Maskvos įtaka, kurios pasėkoje 1375\nD. Naugardas su Dimitru padarė sutartį.

Zenono Ivinskio teigimu, prieš Algirdo mirtį Didžiajame Naugarde įsigalėjo Maskvos įtaka, dėl kurios 1375 m. Didysis Naugardas sudarė sutartį su Dimitru.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 273

Ilgą laiką panašiai buvo ir su Naugardo\nrespublika, nors Algirdas siekė ją priversti paklusti. Prieš Algirdo\nmirtį ten laimėjo pagaliau Maskvos įtaka, kurios pasėkoje 1375\nD. Naugardas su Dimitru padarė sutartį.
t-008vidutinis

Didžiojo Naugardo pasiuntiniai pastojo kelią Algirdui, o jis priėmė jų atsiprašymus ir susitaikė, su sąlyga, kad naugardiečiai prireikus padės prieš kryžiuočius.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 87

Naugardiečių pasiun­ tiniai pastojo kelią Algirdui, traukiančiam į miestą, priėm ė jis atsiprašymus, sutiko draugiškai taikytis, tik su sąlyga, kad naugardiečiai, atsiradus reikalui, teiktų pagalbą prieš kryžiuo­ čius; po to, apdovanoti brangiomis dovanomis, grįžo į savo
c-14963Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 76

iš Kolomnos pasiuntė į Didįjį Naugardą savo pasiuntinį, kad šis\nįsakytų jam pradėti karą su vokiečiais. Naugardiečiai atsakė,\nkad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais\nyra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy­\ntautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą\nkoaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar­\ndininkus ir kryžiuočius.
c-14964Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 298

Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą\njam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Nau­\ngardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo\nnuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos\nsūnus Vosylius, atsparumo nerodė.
c-170671Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n(07\n\n## Puslapis 103\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu­\nžygiavo prieš Naugardą.\nNaugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .
c-180567Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 76

iš Kolomnos pasiuntė į Didįjį Naugardą savo pasiuntinį, kad šis\nįsakytų jam pradėti karą su vokiečiais. Naugardiečiai atsakė,\nkad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais\nyra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy­\ntautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą\nkoaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar­\ndininkus ir kryžiuočius.
c-180568Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti­\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok­\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n(07\n\n## Puslapis 103\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri­\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu­\nžygiavo prieš Naugardą.\nNaugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė­\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si­\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .
c-180571Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 76

iš Kolomnos pasiuntė į Didįjį Naugardą savo pasiuntinį, kad šis\nįsakytų jam pradėti karą su vokiečiais. Naugardiečiai atsakė,\nkad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais\nyra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy­\ntautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą\nkoaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar­\ndininkus ir kryžiuočius.
c-180573Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

3 Porchovas — XV a. D. Naugardo, dabar RFTSR Pskovo si. miestas (prie Selonės upės, j pietų vakarus nuo D. Naugardo), M a­ tyti, kalbama apie Porchovo puolimų, prasidėjusi 1428.V1I.20. Por- chovo apgultis truko ne 6 mėnesius, o 10 dienų, ir buvo nutraukta, susitarus, kad naugardiečial sumokės Vytautui 5000 rublių kontri­ bucijos.