Cistersų ordinas – istorijos šaltiniuose minimas vienuolinis ordinas, susijęs su krikščioniškąja misija Prūsijoje. Kronikos chronologiniame sąraše jo pradžia siejama su 1097 Viešpaties metais. Ordino vienuolis Kristijonas buvo Prūsijos vyskupas, skelbė prūsams krikščionybę ir ragino atsisakyti stabų garbinimo. 1210 m. pabaigos popiežiaus bulėje Kristijonas minimas kaip vienas iš krikščioniškosios misijos Prūsijoje vadovų; jis buvo tiesiogiai susijęs su Olivos vienuolynu prie Gdansko. Kristijono misijos būstine tapo Santyras, nors šaltinio pastaba nurodo skirtingas versijas apie tai, kaip jis gavo šią vietą.
Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.
Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.
Cistersų ordinas — 1097 viešpaties metais. Švento Jono ligoninės ordinas — 1104 viešpaties metais popiežiaus Urbono II laikais. Tamplierių ordinas — 1112 viešpaties metais popiežiaus Paskalio II laikais; jį panaikino popiežius Klemensas V Vieno suvažiavime 1312 viešpaties metais kovo 23 dieną savo pontifikato 7-ais metais, imperatoriaus Henriko VII laikais, tiesa, šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas.
161 1210 m. pabaigos popiežiaus bulėje minimas (kaip vienas iš krikščioniškosios misijos Prūsijoje vadovų) Cistersų ordino vienuolis Kristijonas, greičiausiai vokietis, tiesiogiai susijęs su Olivos (prie Gdansko) vienuolynu, kur buvo danų konventas (siejamas ir su Lekno vienuolynu į šiaurės vakarus nuo Gnezno). Kristijono misijai padėjo Danijos karaliaus Voldemaro II 1210 m. žygis prieš Prūsiją ir Sembą, turėjusias kuriam laikui pripažinti Danijos feodalų valdžią, Kristijono būstine tapo Santyras (vieni mano, kad tai buvusi vietinio prūso dovana, kiti — kad Santyrą su gretimomis žemėmis Kristijonui dovanojęs Gdansko kunigaikštis Mščujus, ketinęs panaudoti cistersų misiją savo politiniams tikslams). Čia apie 1212 m., matyt, buvęs įkurtas reguliarus vienuolynas.
161 1210 m. pabaigos popiežiaus bulėje minimas (kaip vienas iš krikščioniškosios misijos Prūsijoje vadovų) Cistersų ordino vienuolis Kristijonas, greičiausiai vokietis, tiesiogiai susijęs su Olivos (prie Gdansko) vienuolynu, kur buvo danų konventas (siejamas.
Tačiau jie turėjo vieną girtiną ir visiems siūlytiną paprotį: patys būdami netikėliai ir garbindami daugybę dievų, jie vis dėlto gyveno taikoje su savo 160 Konradas (apie 1187—1247), nuo 1202 m. Mazovijos, Kujavijos, Seradzo ir Lenčicos, 1229 ir 1241—1243 m. Krokuvos kunigaikštis. 161 1210 m. pabaigos popiežiaus bulėje minimas (kaip vienas iš krikščioniškosios misijos Prūsijoje vadovų) Cistersų ordino vienuolis Kristijonas, greičiausiai vokietis, tiesiogiai susijęs su Olivos (prie Gdansko) vienuolynu, kur buvo danų konventas (siejamas ir su Lekno vienuolynu į šiaurės vakarus nuo Gnezno).
Antra knygos dalis BAIGIASI PIRMA ŠIOS KNYGOS DALIS PRASIDEDA ANTRA APIE TEUTONŲ ORDINO BROLIŲ ATVYKIMĄ Į PRŪSIJOS ŽEMĘ 1. Apie tai, kaip prūsai niokojo Kulmo žemę Tuo metu, kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kujaviją ir Lenkiją160, gyveno ir Prūsijos vyskupas, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą dažnai sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad, pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį dievą Jėzų Kristų161. Si sėkla vis dėlto nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą.