Narbutas burtininkus pirmykšte reikšme aiškino kaip eilių kūrėjus ir savo sukurtų giesmių giedotojus, panašius į senovės bardus ir skaldus. Narbutas rašė, kad Prūsijos kronikininkai burtininkams priskyrė ateities spėjimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį.
Tad\nsutampa su pareigomis, kurių priedermė tirti sunkiai išaiški\nnamus dalykus.\nBurtininkas (Burtinikas)\nPirmykšte reikšme tai buvo eilių kūrėjai, savo pačių sudė\ntų giesmių giedotojai, panašūs į senovės bardus ir skaldus. Vi-\n296\n\n## Puslapis 296\n\nsose antikinėse tautose jų pašaukimas buvo labai kilnus ir ger\nbiamas; mat jie, pranašesni savo protu ir turintys nuostabią\ndovaną kurti eiles, pranokdavo kitus žmones, pateikdavo įsta\ntymus, kūrė mokslą ir skatindavo karo žygius arba puoselėda\nvo pilietines dorybes, tramdydavo nusikaltimus ir diegdavo ap-\nšvietą kerinčia poezijos ir muzikos meno galia.
Namų šeimininkas, priimantis tokius sveikinimus, būti nai turi duoti ką nors dainuotojams, nes jie, sekdami senovės bardų pavyzdžiu, gali visą naktį neduoti jam užmigti, gali pri mėtyti į šulinį akmenų ir ką tik bus nutvėrę. Prūsijos kronikininkai, kurie prisimena, kad jų gyvenimo metais dar būta burtininkų pėdsakų, priskiria jiems ateities išpranašavimą liejant ištirpintą vašką į šaltą vandenį. Šitaip atsirandančios vaškinės figūros ir įvairūs pavidalai teikia pro gos juokdariams pripūsti lengvatikių galvas visokių niekų.