Kraštiečių demokratų srovė siūlė, kad autonominėje Lietuvoje LDK ribose lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbos turėtų valstybinį statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 124
Tokia pozicija nesivadovavo tik krašte neįtakingos radikalių kai-\nriųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą \nbesiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektua-\nlas, taip pat negausi LDK valstybingumo idėjos mylėtojų, vadinamoji „kraš-\ntiečių“ (lenkiškai „krajovcų“) demokratų srovė. Ji propagavo autonominės \nLietuvos, buvusios LDK ribose, idėją, kaip daugiakultūrį lietuvių, lenkų, \nbaltarusių, tam tikra prasme ir žydų valstybinį darinį, kuriame pirmųjų trijų \ntautų kalbos turėtų valstybinį statusą. Jei šis darinys taptų nepriklausoma \nvalstybė, ji galėtų konfederacijos arba lygiateisės federacijos ryšiais susisie-\nti su Lenkija.
Kraštiečių demokratų srovė autonominę Lietuvą LDK ribose įsivaizdavo kaip daugiakultūrį lietuvių, lenkų, baltarusių ir iš dalies žydų darinį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 124
Propagandos lygmeniu vyko konkurencinė kova tarp skirtingos ideo-\nloginės pakraipos politinių grupuočių (neretai pasivadinusių partijomis), \nveikusių atskirai lietuvių ir lenkų bendruomenių vardu, kurios daugiau ar \nmažiau laikėsi atitinkamai arba lietuvių, arba lenkų etnolingvistinio naci-\nonalizmo pozicijų ir a priori kitos pusės siekius laikė priešiškais ir iš esmės \nneteisėtais. Tokia pozicija nesivadovavo tik krašte neįtakingos radikalių kai-\nriųjų, į komunistinę revoliuciją ir vadinamąjį proletarinį internacionalizmą \nbesiorientavusios, nelegaliai veikusios organizacijos, vienas kitas intelektua-\nlas, taip pat negausi LDK valstybingumo idėjos mylėtojų, vadinamoji „kraš-\ntiečių“ (lenkiškai „krajovcų“) demokratų srovė. Ji propagavo autonominės \nLietuvos, buvusios LDK ribose, idėją, kaip daugiakultūrį lietuvių, lenkų, \nbaltarusių, tam tikra prasme ir žydų valstybinį darinį, kuriame pirmųjų trijų \ntautų kalbos turėtų valstybinį statusą.
Baltarusiai įtraukiami į Istorinės Lietuvos, arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, politinio, socialinio ir kultūrinio paveldo arealą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 4
Istorinė\nLietuva, arba Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, - tai lietuvių,\nlenkų, žydų, baltarusių, ukrainiečių politinio, socialinio, kul\ntūrinio paveldo arealas.