Baltai

PDF 64

204 Romovė resp. Romuva (D. Romow, Jer.— Rômowe), Romava, pasak Dusburgiečio,— prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.

PDF 113

) baltuose ir jų san­**\n **tykiai su kaimynais**\n\nĮsikūrę vietose, kur pati gamta iš dalies teikė kliūčių judėjimui\n(pvz., iš pietų pusės ilgus amžius baltus saugojo nepereinamos\nPripetės pelkės), baltai nepadarė didelių šuolių, ir, kai Europoje\nvyko germanų tautų kraustymasis, jie ir toliau pasiliko gyventi\nNemuno-Dauguvos-Dniepro plote, nedaug tepajudėdami. Nuosek­\nliai, be jokių lūžių vystydami savo kultūrą viduriniame geležies\namžiuje, baltai išlaikė ją aukštame laipsnyje.

PDF 11

Mindaugas\nnorėjo padaryti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, į kurią įeitų šiaurinės ir pietvakarinės\nbaltų žemės (Livonija ir Prūsija). Mindaugo vadovaujama baltų sąjunga tampa ypač\nakivaizdžiu reiškiniu XIII a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje34.

PDF 7

Prūsai ir Lietuva\n\n Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos\nartimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos\nvientisumas.\n Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių.

PDF 53

186 Manoma, kad politinė ir etninė baltų (Pamedės prūsų) ir Pamario slavų riba ėjusi XII—XIII a. žemutine Vysla ir Nogatu (Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler, p. MII; Łowmiański H. Studja..., 1, p. 47; HP, 1, 1, p. 421—422 (G. Labuda), nors prūsų tuo metu būta ir kair. Vyslos krante (Mevės apyl.— Yčas J. Prūsų..., p. 11—12). Vyslos žemupį siekė ir baltų prokalbės, susiformavusios XX a. pr. m. e., arealas (Mažiulis V. Apie senovės vakarų baltus..., p. 5). Nors Vysla — pagrindinio baltų arealo riba vakaruose, tačiau baltų hidronimikos yra ir į vakarus nuo Vyslos (Ванагас А. П., Максимальный ареал..., с. 119; Топоров В. Н. Новые работы..., с. 263—273; plg. Рыбаков Б. А. Киевская Русь..., с. 15), periferinė baltų zona vakaruose siekusi Oderio—Elbės tarpupį (Schall H. Baltische Gewässernamen..., p. 7—42; Топоров B. H. К вопросу о топонимических соответствиях..., с. 103—111; to paties, Балтийский элемент..., с. 250—252).

PDF 67

Analizuojant XIII—XIV a. 1-os pusės šaltinius, paaiškėja, kad baltai garbino išsiskyrusią antropomorfinę dievybę, panašią į krikščioniškąjį dievą (Łowmiański H. Elementy..., p. 153). Apie politeistinę baltų religiją, indoeuropietiškos kilmės vyriausiąjį dievą (lygintiną su prūsų Patrimpu), jo garbinimą, vyriausiojo žynio Krivės funkcijas, Perkūną ir kt. baltų dievus — Gimbutienė M. Baltai, p. 148—178; Mannhardt W. Letto-Preussische..., Apie Krivį— Топоров B. H. Прусский язык, K—L, с. 196—205.

PDF 53

Manoma, kad žalvario amžiuje baltų arealas siekęs Oderio žemupį (Gimbutienė M., Rytprūsių..., p. 13, 31 ir kt.; tos pačios, The Balts, p. 30—31, 63, 83). Prūsai V—VI a. sandūroje vėl gyveno teritorijoje iki Vyslos (Labuda G. Zagadnienie..., p. 15, [Powierski J.] Pomezania, p. 220). Kitų tvirtinama, kad prūsai pasiekė Vyslą ir Nogatą tik X—XI a. arba net XII—XIII a. sandūroje (Pollakówna M. Zanik..., p. 164—165; Powierski J. Stosunki..., p. 121; Górnowicz H. Toponimia..., p. 14—15). Pastaroji nuomonė kritikuojama (Ślaski K. Rec.— ABS, 1967, 5, p. 358—360). Antikinių šaltinių tyrimas rodo, kad lotyniškoji forma Viscla, Visculus (t. y. Vysla) yra baltiškos kilmės, kad baltų buvimas mūsų eros pradžioje prie Vyslos žiočių nekelia abejonių (Beddnarczuk L. Onomastyka..., p. 50—54, 66); žr. ir GAO, p. 204; Gimbutienė M. Baltai, p. 17—19, 48—51, 66, 106, 114.

PDF 114

Su slavais baltų protėviai, ypač iki geležies amžiaus pradžios,\nyra turėję artimų santykių. Todėl iš visų indoeuropiečių kalbų\nslavų kalbos yra artimiausios baltų kalboms; tačiau baltų-slavų\nbendra protautė yra nežinoma, nes ir slavų ir baltų prokalbės yra\nišriedėjusios iš dviejų artimų indoeuropiečių prokalbės tarmių (A.\nSalys).

PDF 21-22

2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare. I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuro- piečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką. Šian- dien šiai šakai atstovauja likusios gyvuoti tik lietuvių ir latvių kalbos.

PDF 11

Taigi Lietuvos\npastangomis bendrai kovai buvo mobilizuojami beveik visi baltai.\n Lietuvos ir vakarinių baltų (prūsų, jotvingių) bendradarbiavimas tapo ypač ryškus\ntada, kai prasidėjo kova prieš pavyslyje įsikūrusį Kryžiuočių ordiną.

PDF 66-67

Dabar jau žinome, kad kai kurios senovės baltų, lietuvių šventovės buvo įtvirtintos tarsi pilys: Tušemlios piliakalnyje aukštutinėje padneprėje (Третьяков П. И., Шмидт vadinamas kriviu205, kurį gerbė kaip popiežių, nes kaip valdovas popiežius valdo visuotinę E. А., Древние..., с. 17, 31, 61), Bačkininkėlių piliakalnyje prie Nemuno (Daugudis V., Senoji.., p. 36), Palangos Birutės kalne (Žulkus V., Birutės..., p. 16—17) ir kt.

PDF 22

Baltų gentys pradėjo formuotis III tūkstantme- čio pr. Kr. pabaigoje, kai čia atvykę indoeuropiečiai pajungė ir asimiliavo vietinius gyventojus. I tūkstantmetyje po Kr. baltų genčių apgyvendintas arealas driekėsi nuo Vyslos iki Dniepro ir Okos baseinų rytuose. Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi ryti- nių baltų asimiliaciją.

PDF 177

Otono Freizingiškio kronikoje randame, jog Vakarų gotai turėjo garsią Balthorum giminę, antrą po Amalų, o žodis Bultha turėjo reikšti audax, narsus*. 4 Helmold. Lib. I. C. 1. Appellatur inde Ballictis, eo quod in modum baltei, longo tractu per Scythicas regiones tenditur, usque in Graeciam (sc.