Santrauka
Į pietus nuo žemaičių ir į rytus nuo jotvingų gyveno aukštaičiai, kurie sudarė vėlesnės Lietuvos valstybės branduolį. Tuo tarpu jų livoniškė šaka, apsidorojusi su arkivyskupu ir rygiečiais, daugiausia puolė Aukštaičius ir ne kartą pasiekė net Ukmergę ir Vilniaus apylinkes. Senosios kronikos mini daug ordino puolimų į Žemaičius ir Aukštaičius, taip pat daug mini lietuvių žygių, tačiau nė viena kronika aiškiai nepasako, kas tuo metu valdė Lietuvą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Į pietus nuo žemaičių ir į rytus nuo jotvingų gyveno aukštaičiai, kurie sudarė vėlesnės Lietuvos valstybės branduolį. | c-001 | |
| t-002 Livoniškoji ordino šaka daugiausia puolė aukštaičius ir ne kartą pasiekė Ukmergę bei Vilniaus apylinkes. | c-002 | |
| t-003 Vis daugiau duomenų atsiranda teigti, jog Gedimino dinastijos kilmės reikia ieškoti Aukštaičiuose. | c-003 | |
| t-004 Aukštaičiuose (Kernavėje) buvo ir Traidenio tėviškės žemės (« kuniges Thoreiden lant »)^14. | c-004 | |
| t-005 Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius. | c-005 | |
| t-006 Dykra apėmė ne tik pietvakarių ir vakarų, bet ir šiaurinį Žemaičių ir Aukštaičių pasienio šoną, nusitęsdama iki Biržų ir Rokiškio aps. | c-006 | |
| t-007 Tai buvo Lietuvos, vakarinių lietuvių-žemaičių, dalyvaujant aukštaičiams, padedant nuo priešų atsimetusiems kuršiams, pergalė. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Į pietus nuo žemaičių ir į rytus nuo jotvingų gyveno aukštaičiai, kurie sudarė vėlesnės Lietuvos valstybės branduolį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Į pie- tus nuo žemaičių ir į rytus nuo jotvingų gyveno aukštai- čiai, kurie sudarė vėlesnės Lietuvos valstybės branduolį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livoniškoji ordino šaka daugiausia puolė aukštaičius ir ne kartą pasiekė Ukmergę bei Vilniaus apylinkes.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo tarpu jų livoniškė šaka, apsidorojusi su arkivyskupu ir rygiečiais, daugiausia puolė Aukštaičius ir ne kartą pasiekė net Ukmergę ir Vilniaus apylinkes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vis daugiau duomenų atsiranda teigti, jog Gedimino dinastijos kilmės reikia ieškoti Aukštaičiuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vis daugiau duomenų atsiranda teigti, jog Gedimino dinastijos kilmės reikia ieškoti Aukštaičiuose. Iš Aukštaičių kilo Lietuvos valstybės pradžia. Aukštaičiuose buvo pagrindinės Mindaugo val (^8) **LReim, 11964, 9884.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aukštaičiuose (Kernavėje) buvo ir Traidenio tėviškės žemės (« kuniges Thoreiden lant »)^14.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Aukštaičiuose (Kernavėje) buvo ir Traidenio tėviškės žemės (« kuniges Thoreiden lant »)^14. Lietuvos kelių aprašymai (« die litaui schen Wegeberichte ») įsakmiai parodo^15 , jog XIV amž.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dykra apėmė ne tik pietvakarių ir vakarų, bet ir šiaurinį Žemaičių ir Aukštaičių pasienio šoną, nusitęsdama iki Biržų ir Rokiškio aps.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dykra apėmė ne tik pietvakarių ir vakarų, bet ir šiaurinį Žemaičių ir Aukštaičių pasienio šoną, nusitęsdama iki Biržų ir Rokiškio aps. šiaurinių valsčių. Tuo tarpu dažniau lankomoms vietovėms ginti Žemaičių aukštumose ištisais dešimtimis kilometrų buvo padarytos suverstų šakotų ir aštriais dygliais medžių užtvaros — « apkirtimai » (Ver baue), kuriuos pereiti buvo sunku.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tai buvo Lietuvos, vakarinių lietuvių-žemaičių, dalyvaujant aukštaičiams, padedant nuo priešų atsimetusiems kuršiams, pergalė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tai buvo Lietuvos, vakarinių lie- tuvių-žemaičių, dalyvaujant aukš- taičiams, padedant nuo priešų atsimetusiems kuršiams, pergalė. Įtikimiausia, kad lietuvių kariuome- nei Durbės mūšyje bus vadovavęs Treniota Vykintaitis, Mindaugo sesers
Puslapis 29
sūnus, žymus to laikotarpio Mindaugo
karo vadas (kronikininko P.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |