Sausio 12 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, vadovaujamas pirmininko Vytauto Landsbergio, priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“. Sausio 8 d. perversmininkų minia, reikalavusi atkurti sovietų valdžią ir įvesti tiesioginį ssRS prezidento valdymą, bandė įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus (seimą) ir nuversti nepriklausomos Lietuvos valdžią, tačiau rūmų apsaugai pavyko atlaikyti.
Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vieMėginimas įvykdyti perversmą Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam perversmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų komunistų partijos neatsiskyrusios partijos dalies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai. Perversme turėjo aktyviai dalyvauti ir sovietų kariuomenė. 1991 m. pradžioje iš Pskovo į Lietuvą buvo perkelti specialios paskirties desantininkų daliniai. Sausio 8 d. perversmininkų minia, reikalavusi atkurti sovietų valdžią ir įvesti tiesioginį ssRS prezidento valdymą, bandė įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus (seimą) ir nuversti nepriklausomos Lietuvos valdžią, tačiau rūmų apsaugai pavyko atlaikyti šturmą, o netrukus ėmė rinktis daug gausesnė Lietuvos nepriklausomybės šalininkų minia, gyvu žiedu apjuosusi rūmus, kuriuose posėdžiavo teisėtai išrinkti tautos atstovai.
1991 m. sausio 12 d. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“.
Sausio 12 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, vadovaujamas pirmininko Vytauto Landsbergio, priėmė nutarimą „Dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti“. Jau sausio 13-osios naktį sovietai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, o tankų ir šarvuočių vora pajudėjo Parlamento link.
