Suvalkų sutartis demarkacijos liniją Suvalkų krašte nustatė pagal 1919 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiosios Santarvės Tarybos liniją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Ta sutartis, nespręsdama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų (prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pusėje.
Aukščiausioji Santarvininkių Taryba 1919 m. gruodžio 8 d. nustatė Kerzono liniją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 573
Tada Aukščiausioji Santarvininkių Taryba (Conseil Supreme) pasiūlė Sovietų Rusijai paliaubas, o Lenkus privertė pasirašyti Spa miestely (Belgijoje) protokolą, kuriuo Lenkija apsiėmė atsitraukti už vadinamosios Kerzono (Curzono) linijos (ją nustatė toji Aukščiausioji Taryba 1919 metų gruodžio 8 d.) ir Vilniaus sritį atiduoti Lietuvai (liepos 10 d.).
1919 m. gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, vadintą Kerzono linija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
Ta sutartis, nespręsdama sienų klausimo, nustatė demarkacijos liniją Suvalkų krašte, kaip ją buvo nustačiusi 1919 metų gruodžio 8 d. Aukščiausioji Santarvės Taryba (Kerzono linija); bet toliau už Nemuno — visą Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų (prie Lydos—Vilniaus geležinkelio) sutartis paliko Lenkų pusėje.