XVII a., lietuviams pradėjus rinkti karalius bendrai su lenkais nuo Vladislovo Vazos, atskiri Lietuvos seimai ėmė nykti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 284
Bet XVII amžiuje, kai, pradedant Vladis- lovu Vaza, lietuviai ėmė rinkti karalius bendrai su lenkais, tie atskiri Lietuvos seimai ėmė nykti. Jie dar keletą kartų buvo sušaukti ir vėliau, kai Lietuvą užpuldavo koks priešas (pav., 1654—5 m., ją užpuolus Maskvai su Švedais), bet pagaliau jie visiškai išnyko.
Pats karalius ne kartą sušaukdavo atskirus seimus, nepaisydamas unijos akto nuostatų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 284
Todėl buvo nemaža atsitikimų, kad, neatsižvelgdamas į unijos akto nuostatus, net pats karalius sušaukdavo atskirus seimus. Ypač dažnai būdavo šaukiami atskiri Lietuvos seimai, einant karui su Maskva (mat, jis nelietė Lenkijos). Bet dar dažniau atskirus Lietuvos seimus šaukdavo patys Lietuvos ponai tarpu- valdžiuose (karalių nebuvimo metu).
Ypač dažnai būdavo šaukiami atskiri Lietuvos seimai, einant karui su Maskva (mat, jis nelietė Lenkijos).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 284
Ypač dažnai būdavo šaukiami atskiri Lietuvos seimai, einant karui su Maskva (mat, jis nelietė Lenkijos). Bet dar dažniau atskirus Lietuvos seimus šaukdavo patys Lietuvos ponai tarpu- valdžiuose (karalių nebuvimo metu). Taip antai, po Zigmanto Augusto ir po vėlesniųjų karalių mirties visada susirinkdavo atskiri Lietuvos seimai ir atskirai spręsdavo, ką rinkti.