grupe

Ambasadorių Konferencija

5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 151

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
t-002vidutinis

E. Galvanauskas manė, kad per Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, todėl nusistatė kraštą užimti jėga.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 151

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
t-003aukstas

1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija paliko Vilnių Lenkijai ir patvirtino naują Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 147

Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant is- torinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą pa- tylėti… E. Galvanauskas, nota pakvietęs nustatyti Lenkijos rytines sienas. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusėje).
t-004vidutinis

1923 m. vasario 17 d. Ambasadorių konferencija perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 152-153

VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
t-005vidutinis

Ambasadorių Konferencija Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti Lenkijos laisvo tranzito reikalavimus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 594

**Derybos su didžiosiomis valstybėmis dėl Klaipėdos krašto perėmimo** buvo labai sunkios. Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konven- cijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą. 1923 metų balandžio mėnesį derybos buvo pertrauktos.
c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.
t-001Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-001

Susieti teiginiai: t-001