Jono Kolegijos Vaistinės kronika 1546.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 197-198
- • — 181 ## Puslapis 198 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS E) Ak ademinės Šv. Jono Kolegijos Vaistinės kronika 1546. Žygimanto Augusto laikais to mūrinio namo vietoje, kur buvo Jėzuitų, paskui Universiteto, o dabar Medicinos Akademijos vaistinė, stovėjo medinis namas su dideliu sklypu, apstatytu mažais nameliais, kampinis, sukant iš Šv. Jono gatvės į Vyskupų, šalimais Jono Hozijaus namo (Šv. Jono gatvėje, kur ligi šiol buvo Akademijos spaustuvė), kurio savininkas buvo Vilniaus burmistras ir auksakalys (Proconsul et aurifex) Erazmas Bretneris.
Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaisti nei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 198
1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaistinei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui. 1699. T. Stanislovas Jasickis, vaistininkas, kuriam pabodo mokėti po 140 auksinų, už 5 000 lenk. auksinų sumą nupirko mūrinį namą, vadinamą Švarco, ir įpareigotą 140 auksinų mokestį nuo vaistinės namo pervedęs Švarco mūrui, paskyrė Collegio [kolegijai].
Be aukščiau išvardintų pajamų ir išlaidų notandum [pa žymėtina], kad nemaža medikamentų dalis buvo išleista in Collegio sergantiems asmenims, kuriuos vaistininkams rei kia tenebantur be užmokesčio gydyti ir duoti vaistų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 200
Be aukščiau išvardintų pajamų ir išlaidų notandum [pažymėtina], kad nemaža medikamentų dalis buvo išleista in Collegio sergantiems asmenims, kuriuos vaistininkams reikia tenebantur be užmokesčio gydyti ir duoti vaistų. O Collegium, imdama iš vaistinės kas mėnesį po 100 auks., yra įpareigota du padėjėjus ir penkis iš tarnų maitinti.