Narbutas aitvarą aiškino kaip paleistuvavimo dievaitį arba inkubą, kuris užgula miegančias moteris ir tyko už tvorų. Narbutas rašė, kad lietuvių pasakojimuose aitvaras užpuola miegančias moteris arba pasirodo skraidančio ugnies meteoro pavidalu. Narbutas pasakoja, kad žyniai užkeikė aitvarus išnykti, o pamedėnai prisiekė nepriimti krikščionybės ir ginti senąjį tikėjimą.
Kai kurios moterys išėjo iš proto. Išsigandę žmonės kreipėsi į stabmeldžių žynius. Šie sakė, kad aukštieji dievai užsiundę tas piktas dvasias kaip bausmę už atsisakymą šlovės ir tikėjimo. Tad vėl atsiduota tų dievų valios aiškintojų valdžiai. Šie užkeikė aitvarus, kad išnyktų, o pamedėnai turėjo iškilmingiausiai prisiekti, kad nuo šiol nepriims krikščionių tikėjimo, niekada nelaikys savo tarpe jokio krikščionio ir geriau leisis iškapojami, bet gins savo senąjį tikėjimą.
Šie užkei kė aitvarus, kad išnyktų, o pamedėnai turėjo iškilmingiausiai prisiekti, kad nuo šiol nepriims krikščionių tikėjimo, niekada nelaikys savo tarpe jokio krikščionio ir geriau leisis iškapojami, bet gins savo senąjį tikėjimą.
Tad vėl atsiduota tų dievų valios aiškintojų valdžiai. Šie užkeikė aitvarus, kad išnyktų, o pamedėnai turėjo iškilmingiausiai prisiekti, kad nuo šiol nepriims krikščionių tikėjimo, niekada nelaikys savo tarpe jokio krikščionio ir geriau leisis iškapojami, bet gins savo senąjį tikėjimą. Štai kaip dailiai žmonių gudrybė moka daryti stebuklus lengvatikių akyse.