Santrauka
Lydimojoje žemdirbystėje laukas buvo purenamas žagre. Geležinis kirvis padėjo apaugusius plotus paversti dirva.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lydimojoje žemdirbystėje laukas buvo purenamas žagre. | c-002 | |
| t-002 Geležinis kirvis padėjo apaugusius plotus paversti dirva. | c-001 | |
| t-003 Viduriniame geležies amžiuje žemės darbui naudotas jaučių jungas, o priešistorės pabaigoje paplito arklai su geležiniu noragu. | c-003 | |
| t-004 (^113) Ji rašė ir apie įvairiausius žemdirbystės įrankius (VUMD, t. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Geležinis kirvis padėjo apaugusius plotus paversti dirva.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Metalų amžiuje žemės dar bas plėtėsi, juo labiau kad geležinis kirvis padėjo net apaugusius plotus paversti dirva.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lydimojoje žemdirbystėje laukas buvo purenamas žagre.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Girios pakraštyje, ar krūmais apaugusiame plote, kur buvo numatyta busimoji dirva, pavasario sėjos darbus pabaigus, buvo išskinami medžiai ir paliekami vietoje džiūti iki kito pavasario. Skynime maždaug lygiai paskirsčius nukirstus medžius ir krūmus su virbais, išskintas plotas buvo nulydomas (nudeginamas). Ugnies paliestą lauką nuvalius, nuodėgulius nurin kus ir pelenus lygiai pasklaidžius, laukas buvo purenamas (žagre), kad pelenai patektų į žemę. Apie tikrą dirvos išplėšimą ir išarimą priešistoriniais laikais dar nebuvo kalbos, nes žagrė galėjo pra drėksti žemę tik tarp pasilikusių medžio kelmų ir šaknynų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Viduriniame geležies amžiuje žemės darbui naudotas jaučių jungas, o priešistorės pabaigoje paplito arklai su geležiniu noragu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jau viduriniame geležies amžiuje žemės darbui buvo imta naudoti gyvulio traukiamoji jėga, pirmoje eilėje jaučių jungas. Bet į arklą buvo kinkomas ir arklys, tuo būdu nuo traukiamo žemės darbo įrankio, šalia « žirgo » ir « ašvienio », gavęs trečią pavadinimą. Į priešistorinių laikų galą buvo pradėta vartoti arklai ir su gele žiniu noragu. XVI amž. žinios (Herberstein, Guagnini, Lasicius), jog Žemaičiuose tebuvę vartojami mediniai arklų noragai, nėra tikslios. Dar priešistorinių laikų epochoje ėmus vartoti ir kitus geležinius darbo įrankius (piautuvus, dalges, plačiaašmenius kirvius), buvo imta sėkmingiau ūkininkauti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: (^113) Ji rašė ir apie įvairiausius žemdirbystės įrankius (VUMD, t.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
** (^113) **Ji rašė ir apie įvairiausius žemdirbystės įrankius (VUMD, t. 6, 1955 ; t. 13, 1957 ; Ist V, t. 2, 1960, 167-175 p. ; t. 8, 1966, 122-156 p. ; t. 9, 1968, 161-180 p.), apie saulės sugrįžimo ir kitas šventes (IstV, t. 11, 1970, 199- 225 p. ; t. 13, 1972, 97-119 p.), apie namų židinio kultą (IstV, t. 6, 1964, 125-149 p.), apie senovės lietuvių religiją (IstV, t. 10, 1969, 181-207 p.), apie badą ir marą Lietuvoje (IstV, t. 4, 1963, 105-121 p.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |