Narbutas rašo, kad priešais didiesiems aukų atnašavimams vadovaujantį vyriausiąjį žynį buvo nešiojama lazda su trimis užlenkimais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 289
Kai tik kas numirdavęs, to\nšešėlis praslinkdavęs pro vyriausiojo žynio namą, jeigu nesiti\nkėdavęs patekti su žemesniojo krivio duotu leidimu į laimės\nprieglobstį, paruoštą jam po mirties. Vyriausiasis žynys vado\nvaudavo didiesiems aukų atnašavimams. Priešais jį buvo ne\nšiojama vyriausiojo žynio lazda su trimis užlenkimais.
Narbutas spėjo, kad senovės lietuvių pasiuntinys nešdavosi ženklintą lazdą, vadintą Lazda nusiuntimu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 290
Reikia manyti, kad senovės lietuvių pasiuntinys, siunčia\nmas kokio asmens ar bendruomenės, nešdavosi lazdą su tam\nI ikru ženklu, į kurią būdavo įrėžti ženklai, garantuojantys pa\nsiuntinio patikimumą. Šitokia lazda vadinosi Lazda nusiunti\nmu. Tokius žmones visur gerbdavo, nors jie būtų atsiųsti di\ndžiausio priešo .
Rinkti krivį priklausė vaidiloms, o Krivių Krivaitis jam at siųsdavo lazdą su dviem užlenkimais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 290
Mat jiems patikėdavo saugoti brangiuosius metalus. Tą patvirtina paprotys, gyvavęs Lietuvoje iki XVI amžiaus, kuriuo didelės sumos auksu būdavo dedamos saugoti į Vilniaus bažnyčios - Katedros - iždą . Rinkti krivį priklausė vaidiloms, o Krivių Krivaitis jam at siųsdavo lazdą su dviem užlenkimais.