Vilniaus pilys ir miesto sutvirtinimai 1390 m. apgultyje

PDF 138

Kryžiuočiai priešais regėjo dvi galingas tvirtoves, prieš kurias buvo užsimota. Aukštutinė pilis, aukštų mūrų bei bokštų saugoma, ir Žemutinė, apačioje besidriekianti, kur buvo kunigaikščių menės, vadinta Kreivąja. Prie jos šliejosi pats miesto centras, nedidelis, su mediniais namais, bet su tvirtų statinių tvorų ir griovių sutvirtinimais. Čia slėpdavosi gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pilimi28.

PDF 138-139

544, yra vienas pranešimas iš lenkų krašto, rašytas senąja vokiečių kalba: Fol. E, p. 70, kuriame esama tokių žodžių: „Apsupome W ille (tai yra Vilnių), lietuvių žemėse patį pavojingiausią miestą, kur buvo trys pilys, saugomos įgulos. Viena jų vadinama Krautuvių Pilimi, kurioje susirinko keletas tūkstančių ginkluotų žmonių, vyresnieji bei abiejų lyčių prastuomenė, - ir pilies ginti, ir ieškodami ten saugaus prieglobsčio. Toje pilyje krikščionis kunigaikštis, mūsų mielasis brolis, ponas Kazimieras, vadovavo įgulai." 122 ## Puslapis 139 Il KNYGA lyje ir kitose miesto tvirtovėse lietuviams vadovavo Jogailos tikras brolis Kazimieras - kunigaikštis Karigaila.

PDF 144

35 Stryjkowski loco cit., plačiai aprašinėdamas Vilniaus apgultį, taip svarsto apie Moskoževskio gynybą Aukštutinėje pilyje: „Aukštutinę pilį lenkai su Vilniaus seniūnu Mikalojumi Moskorovskiu narsiai gynė, tad nei padegdami Žemutinę pilį, nei grasinimais kiršindami, nei rodydami kunigaikščio Karigailos galvą, nei nuožmiai ir staigiai puldami į ataką, nei be paliovos šaudydami iš patrankų, kurios didesnę dalį mūro sienų pramušė ir sugriovė, neprivertė pasiduoti. O bijodami išdavystės, iš savųjų tarpo galinčios rastis, rusus ir įtartinus žmones išvijo iš pilies, patys narsiai gynėsi, o vokiečius, dieną ir naktį atakuojančius, atremdami, tas vietas, kur mūrai nuo nuolatinio šaudymo griuvo, žeme ir mėšlu užtaisydavo ir galvijų oda, taip pat maišais, prikimštais vilnų, dangstė, ir taip vokiečių patrankų šūvių išvengdavo, pagaliau kūnais savo dengdami pramuštas angas, stojo prieš pašėlusiai puolančius ir atkakliai į pilį besibraunančius priešus ir stūmė rąstais, basliais, ginė akmenimis ir aliojimais nuo apgriauto mūro viršaus, o vokiečiai kūlversčiais lėkė žemyn, talžyte sutalžyti, tarsi sviediniai, o kiti žiauriai sulaužytomis rankomis, kojomis, suknežintais sprandais, pirm nei nuriedėjo į apačią, mirė." 36 Długosz Histor.