daiktas

Vilniaus miesto mūro siena, vartai ir statinių tvora

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Tad 1505 metais, kai tie barbarai buvo mažumėlę aprimę, karalius savo sprendimu atleido Vilniaus gyvento­ jus nuo karo tarnybos vieneriems metams, su sąlyga, kad apsaugojimui nuo priešų, ypač pagonių, antpuolių, apjuostų miestą mūro siena, kiekvienas pagal. Trejybės cerkvę, kur dabar yra Aušros vartai, ketvirtuosius - ties Išganytojo (Spaso) bažnyčia ir penktuosius - nuo Pilies. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­ limu, išmetę medinius statinius.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

1505 metais karalius nurodė Vilniaus miestą apjuosti mūro siena, o negalintiems jos statyti leido tverti statinių tvorą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tad 1505 metais, kai tie barbarai buvo mažumėlę aprimę, karalius savo sprendimu atleido Vilniaus gyvento­ jus nuo karo tarnybos vieneriems metams, su sąlyga, kad apsaugojimui nuo priešų, ypač pagonių, antpuolių, apjuostų miestą mūro siena, kiekvienas pagal jam priskirtą rajoną, o kas negalėtų mūrinės pastatyti, tegu tveria statinių tvorą. Šiuo sprendimu buvo nurodyta sienoje į miestą palikti tik­ tai penketą vartų: pirmuosius -Vilijos link, antruosius - prie kelio į Trakus, trečiuosius - palei Švč. Trejybės cerkvę, kur dabar yra Aušros vartai, ketvirtuosius - ties Išganytojo (Spa- so) bažnyčia ir penktuosius - nuo Pilies.
t-002vidutinis

Vilniaus miestiečiai prie miesto vartų turėjo dieną ir naktį eiti sargybą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trejybės cerkvę, kur dabar yra Aušros vartai, ketvirtuosius - ties Išganytojo (Spa- so) bažnyčia ir penktuosius - nuo Pilies. Miestiečiai prie jų dieną ir naktį turėjo eiti sargybą, jiems buvo suteikta laisvė imti po vieną pinigą kas dveji metai, arba po vieną akmenį nuo kiekvieno vežimo, gabenančio javus ar kokius kitus pro­ duktus. Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne­ būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau­ bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių.
t-003vidutinis

1506 metais Vilniaus miestiečiai, remiami vyskupo Vaitiekaus Taboro, apjuosė miestą mūro pylimu vietoj medinių statinių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne­ būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau­ bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­ limu, išmetę medinius statinius. Atrodo, kad tais metais bu­ vo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pa­ krypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs 232 ## Puslapis 249 III KNYGA mediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos bu­ veinei*.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)33