Varinė taurelė minima prie bažnyčios vaišių ir kaip atlygio gėrimo indas. Kitoje istorijoje taurė aprašoma kaip stora stiklinė, tyčia daužoma į duris ir aslos akmenį.
Paskui vie ni siurbė midų bei alų iš tauragių, kiti iš kaušų, bū davo ir tokių, kurie gerdavo iš paauksytų kaukolių savo neprietelių, karėj pergalėtų 2.
Susirinkę į gėrynes, visų pirma savo dievus pagarbino, kaipogi nė vienas pirma negėrė iki nenuliejęs truputėlį ant garbės aukščiausioms galybėms, nuo kurių meilaudami skalsos tuos žodžius sakė: „Jei mūsų dievaliai palinkėjo linksmą valandėlę, tai neužmirškim jų kaip mūsų užtarytojų". Paskui vieni siurbė midų bei alų iš tauragių, kiti iš kaušų, būdavo ir tokių, kurie gerdavo iš paauksytų kaukolių savo neprietelių, karėj pergalėtų* 2. Ant galo, apvarę keletą kartų kaušą, tauragę, pakarčiui pradėjo vieni dainiuodami garbinti kantrybę ir narsybę savo bočių, kiti pasakoti karžygius giminės.